QUOTE(Alion@ @ 2015 09 10, 14:36)
Jūsų pasakymas, kad lietuviai neišgali nusipirkti grynaveislio kiek neteisingas.. Kai pamato gatvėje mišrūną, paklausiau šeimininko kas per veislė, tas aukštai pakėlęs galvą sako jorkšyro terjeras.
Nikaip nesuprantu - ko ten galva kelt, jei pasnekovui kyla klausimas - kokia veisle... Musu mergina neturi kilmes dokumentu, taciau toks klausimas nera kiles - visi klausia su dokumentais ar be...
QUOTE(Agnnyte @ 2015 09 10, 16:12)
Pats gailėjimasis yra dėl to, kad dauguma priėmė skubotus sprendimus, rinkdamiesi neatsakingai, neturėdami pakankamai informacijos, nežinodami, ko konkrečiai nori. Ir pamačius tas žibančias akytes tiesiog neatsilaikė. O kai paskui realiai pamatai, kad į tą ištuštėjusią vietą stoja dar du tokie patys šuniukai, kad jų mamelė kas rują kergiama ir vos gaivaliojasi po n-tojo gimdymo... Na, gal tada ir atsiranda tas gailėjimasis. Ne šuniui. O tam neatsakingam sprendimui.
Priemiau sprendima visai ne skubotai, apgalvotai, rinkausi informacija, susiformavau savo reikalavimus, ko tikiuosi/noriu/planuoju is naujo augintinio, kiek uz tai galiu sau leisti moketi - ir nesigailiu ne kiek... Suo pateisino visus lukescius 100% ir dar daugiau...
QUOTE(Alion@ @ 2015 09 10, 17:04)
Tik narės parašymas įstrigo, kad skaitė viską žino, bet vistiek nupirko be dokumentų.
skaiciau, zinau ne viska, taciau ka zinau - mano nuomones apie dokumentus nepakeite - pirkau be ju...
QUOTE(graduated @ 2015 09 10, 19:35)
nelabai suprantu apie ka kalbat - mums nebuvo kazkokio nesveiko grauzimo sezono - duksta - taip, dukdama sudrasko (pvz pliusini zaisla, serveteles, ar siaip koki popiergali) - taip, dukdama ir batus pataso ir kojines - bet nelaikau to kazkokiu grazuimo sezonu - tiesiog suniuko zaidimu ir neradimu kuo daugiau uzsiimti ir noro atkreipti demesi i save... Nes turi zaislu, zaidzia su jais (jei zaidziam kartu), taciau jei ignoruojam jos kibinima, zaidima su mumis - susiranda kojine, atsinesa, ziuri i akis, uodega vizgina, dar viaukteli - tipo matai? nu pagauk, nu pagauk... Tai tik demesio reikalavimas

(bent mano primityviu suvokimu)

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."