QUOTE(TejaLeja @ 2015 09 09, 15:34)
Tik atsitiko taip, jog viena karta isgeres jis pakele ranka pries mane.
Buvo ir sekantis kartas.
Isimylejau.
Mete darba Lietuvoje, isnuomojo buta ir atvaziavo i mano sali, pasake, kad lauks ir tikesis, kad as busiu su juo.
Savyje as suvokiu, kad su senuoju draugu mus sieja tik patogumas, bendras igytas turtas, siek tiek siltu prisiminimu is praeities.
Du kartus jis pakėlė ranką. Išeičiau neatsisukus.
Įsimylėjote? Kažin. Naujas draugas persikraustė ne į kitą miestą, bet į kitą šalį, viską mesdamas dėl jūsų! O jūs dėl patogumo liekate su senuoju? Palikit jį pagaliau ir netempkit laiko. Neteisinga taip. Skirkitės ir leiskit jam susirast žmogų, kuris jį mylės ir jūs irgi turit teisę į laimę ir meilę. Na, kad ir ne naujasis, bet gražios ateities su draugu tikriausiai juk nebus ir jūs tą puikiausiai žinote. Reikia spyrio į sėdynę jums, kad reikalai pajudėtų.
Papildyta:
QUOTE(Ciccio @ 2015 09 10, 12:55)
Jei iki šiol neišsiskyrė, reiškia - nenori skirtis. Iš serijos и рыбку сьесть, и косточкой не подавиться.
Aš gyvenau su buvusiu apie 4 metus, daug mažiau nei autorė ir paskutiniais metais jausmai ir artumas visiškai mirė, nors buvo man labai geras ir rūpestingas. Ir supratau aš, kad viskas, reikia išeit, bet kaip tai yra sunku, tikrai. Matai, kad santykiai mirę, bet išlikęs prieraišumas, draugystė, ramybė ir pastovumas. Norėjau daug kartų išeit, bet taip pat, kaip ir autorė bijojau, kad manęs nekęs jis ir tas mane žudė, kol vieną dieną labai stipriai susipykom ir jis pasakė, kad nenori manęs matyti. Tai buvo tik žodžiai ištarti pykčio metu, bet man buvo paskatinimas, pagaliau išeiti ir tada nebesijaučiau blogai. Suprantu autorę, kad sunku išeiti, bet reikia.