QUOTE(Bestygė @ 2015 09 27, 14:54)
Pasiskaičiau, popieriniam senajame TŽŽ lotyniškai intra - viduje plius verto - sunku, kreipiu
Taigi taisyklingi abu variantai.
Atsimenu, paauglystėj tuos testus darėme mokykloje, koks esi asmenybės tipas: sangvininkas, cholerikas, melancholikas, flegmatikas, tai ten irgi maišyti išeina, aišku, kažkuris dominuojantis būna.
TŽŽ internetinis, turbūt, ne senas, va:
introvèrsija [lot. intro į vidų + verto suku, kreipiu], psichol.;
introvèrtas, psichol. asmenybės tipas, kuriam būdinga introversija.
Kadangi lotyniškai nemoku, nežinau, kuris teisingas, bet, pastebėjau, kad visur dabar rašoma O.
Man irgi gražiau A, bet, kad jau viena lituanistė forumietė, mačiau, rašė O, ir psichologė tarė, ir aš už naujoves, tai rašysiu introvertas ir toliau.
QUOTE(Daniella @ 2015 09 27, 15:37)
Aš valgau daug sriubos

šiandien pastebėjau, kad plaukai slenka kuokštais, BET bent man kiekvienais metais jie labiau slenka rudenį ir pavasarį kaip kokiam triušiui. Kita vertus, manau, kad tai gali būt susiję su sezoniškumu, yra dar mumyse kažkiek ir gamtos.
Sau negaliu pirkt drabužių ir grožio priemonių

, o maistui visai negaila, net perdaug

(čia ne neštukė)
Kaip direktorius pasakytų, aš išvis valgau "kakaliukus". T.y., gatavą prekybcentrių maistą, šaltą, ką nugriebiu. Bet šiandien VĖL mačiau save veidrody. Tai ooo.

Manęs daug. Kurgi nebūsiu - nejudu visai, tie visi kakaliukai... Bet man toooookia nesąmonė dėti pastangas į maisto gaminimą. Nežinau, kas gali būt beprasmiškesnio. Bet ketinu nusipirkt garų puodą ir bent kažkiek ne kakaliukų valgyt. Sėkmės man.
O visam kitam man irgi gaila. Nors kiek aš ten uždirbu... Ėsti vienaip ar kitaip reikia. Prabangių kakaliukų nevalgau.
Vnž man reik garų puodo ir bent kiek šikną pakilnot, kol geriau jaučiuos. Rašydama tau, susitariau su savim.
QUOTE(deraramos @ 2015 09 27, 21:10)
Kaip aš bijaaauuu rytojaus

Reikės atsilaikyt prieš nesveiką direktorių ir vadovų spaudimą. Jau noriu dingt iš ten, bet negaliu sau leisti išeiti be nieko, per daug prikiaulino man šitas darbas, tiek finansine, tiek moraline prasme. Kiek aš išgyvenau, kiek vaistų pririjau, sirgdama sėdėjau, o jie mat... Nesijaučiu kalta, kad neva blogai dirbau. Buvo tam priežasčių. Bardakas ten. Tvarka žiauri. Klaidos neišvengiamos. Stresas tik padidino jų tikimybę. Ot.
Mes su tavim.

Laikykis.
O šiaip, tikiu, kad nesi galutinai palūžus - juk kažkiek išeini iš namų, o dar studijuoji! Kai kelsiuos, paskambinsiu, turėsi keltis, kai nedirbsi.

O paskui atsiskaityt ką veikei.
Nenusiteik, kad vegetuosi iškart. Nors pirma vis tiek reik atlaikyt kol nebereiks į šitą darbą eit.
Ojoj.
Aš eidavau krizės metu kasdien einant į darbą kaip ant ašmenų. Jaučiau, kad uždarys larioką, darbo būdavo mažai. Nieko man savininkai nesakydavo kada planuoja uždaryt. Vemdavau net iš streso rytais. Rydavau xanaxą ir darbe nežinodavau kur dėtis iš noro miegot. Galvojau siaubas, kur aš dėsiuos - buto nuoma, krizė, tų darbų išvis nebuvo. Dabar kai pagalvoju - tada turėjau santaupų, bet šitaip pergyvenau nesveikai. Ir ko... Ir va tada mane paprotino, kad tikrai reik kreiptis pas psichę. Antrąkart apsilankius norėjo guldyt, nes žemės slydinėjo.
ATRODO, NU NEVERTAS TAS DARBAS TIEK NERVŲ. Bet ojoj, žinau, kaip būna, žinau. Nuo tada ir neatsigaunu galutinai, o jau metų kiek praėjo...