Apie depresijos šmėklą

Panašiai, tarkim, VV.

pirma k per atvaziavima nuo cia dirbau su skausmais,raminamais ir nuskausminamais.gerai kad dirbom vietoj,tai per pietu pertrauka gryzus pamiegojau.

kaimynas po savaitgalio atsiveze suni ir ne is tu mazuju,tai as pasipiktinus,vieniems galima viskas,kitiems ne.tai arba gyvunus laiko kas tik nori arba niekas nelaiko.man negaila-lai laiko,tikrai neskusiu.bet kur teisybe.as uzmiegu ir pabundu su mintim ,kad noriu jog mano gyvenime vel butu suo,pagal taisykles negalima.


o slyksciausia siandienos darbo dalis-prisikta laiptine.ir namai,kuriuos valau naujos statybos,butai prabangus,gyvena tikrai ne vargsai ir ne eilines darbo pieskos.ir sikt laiptinej,vos neapsivemiau.

Turbūt visuose darbuose būna šūdinų dienų.
Dar nesu tikra, bet yra tikimybė, kad susitvarkė po mano kliauzos. Gal ir ne taip blogai ten padariau. Bet bjojau jau apie tai dar kartą klaust. Ačiū Dievui, kad ši diena nebuvo iki tiek sunki, kiek žadėjo būt.

Deraramos, ku kū. Ką darai, kaip šiandien gyvenai?

labai taikliai Night parašė apie šūdinas dienas laikykis, meja tu vis tiek šaunuolė.

Night, gerai, kad parodai susirūpinimą darbdaviams dėl savo klaidos, bent aš taip manau. Nors kiti gal linkę išsiginti, pasirodyti teisūs, apkaltinti kitus. Aš pati labai nepernešu kritikos, nors ir stengiuosi to neparodyti, bet ypač jei negerbiu to žmogaus, net ir suklydus, jaučiu pyktį, kad mane kritikuoja. O analizuoti taip jau būdinga tokios natūros žmonėms. Atsiras po to naujas galvos skausmas ir šitą pamirši. Kas dar neduoda ramybės?

aš šiandien beveik gyva ir beveik gerai praleidau dieną. Didžiausias pliusas, kad prie forumų prisėdau tik vakare - valandai. O daugiau ilgai miegojau, kuopiau namus, dviratį pamyniau lauke. Valgyt sau ir draugui padariau. Susigalvojau veiklos rytojui. Kol kas nekrachinu. Gal pavyks kuo ilgiau imituoti užimtas dienas, nežiūrint į vieną tašką. Gera pradžia pusė darbo Šiaip labai norėčiau lankyti psichoterapijas, įdomu, ar psichiatras gali jas paskirti Ta prasme, ne psichologo konsultacijas, bet terapinį gydymą, ten visokias grupines, judesio ir pan., mielai palankyčiau ir tikėčiau, kad padėtų man. Nenoriu vegetuoti. Tiesa, šiandien buvau trumpam susinervinusi, kažko pyktis veržiasi, nors nebuvo priežasties. Bet juk tai normalu, visiems būna. Ir sunku fiziškai judėti buvo, bet irgi nieko keisto, kai vaidinau daržovę tiek laiko.

HFT, labas

Draugas palaiko kaip moka, bet vis tiek jaučiuosi, kad niekas manęs nesupranta, o aš pati nesugebu niekam išaiškinti To blogumo, to jausmo, kaip galvoju, kas dabar vyksta su manim ir pan. Gal ir nereikia. Gal tik man pačiai suprast ir išgyvent. Pagalvojau, kad man patiktų darbas, kur aš galėčiau vertint kitus o ne mane. Kokia auditore, monitoringą vest, kontroliere pvz. Dėstytoja gal visai galėčiau. Jei į doktorantūrą įstočiau. Arba kad darbas būtų individualus, nes su komandiniu man špyga išeina. Vertėja gal kokia. Nors gal ir važinėt kur nors patiktų, ne ofise sėdėt. Ir mažiau skaičiukų

Plano dar nėra

Labas,

manau tikrai galėtum, akademiniai dalykai juk tau sekasi sakei

Kur dirbu, maža įmonėlė, nėr ką kaltinti. Retais atvejais neakivaizdu kieno klaidos. Paskutinė mano kliauza, paskui supratau, kad ne tai, kad žiopla, bet padariau, kaip darydavau, kai dirbau kitur. Turbūt, buvo atminties duobė, visgi, jau nėr pradžia darbo ir čia. Dar ir todėl sunku man darbų kaitaliojimas, nes visur savos taisyklės, niunasai, įpročiai, skirtingas supratimas, specifika. Nėra taip sunku, kaip visai be patirties, bet vis tiek tenka daug ko mokytis, atsiminti, persiorientuoti.

Aš ir pasitikrinus tų klaidų sugebu palikt. O ir dar kad visad turėčiau laiko pasitikrint, - traukinys šikančių nelaukia. Ir taip būna, kad vos spėju padaryt ką reikia. Tikrinimas užima per daug laiko, kad visad galėčiau sau tą leist. Jau taaaaip atrodo stengiuos atidžiai, kiek gebu susikaupt. Nu daugiau stengtis neįstengiu.

Žodžiu, vėl privėmiau/pasiaiškinau daug. Šiaip ši savaitė bjauri dėl bjaurių darbų. Gerai, kad ateina stambesni projektai, bet noris nusišauti kiek jėgų atima visko derinimas. Gyvi susitikimai išvis man peilis. Aš bijau tų žmonių.
O dar kaleidoskopu sukasi šmaikštuoliški memuarai. Net, atrodo, rimtai darbuodamasi ir susikaupusi `turiu` tam laiko. Nieko naujo.

Kad negulėjai nejudėdama šaunuolė. Ir kad turi idėjų rytojui. Tikrai, kad pusė darbo. Užskaitau, kaip planą. Bet vis tiek turėsi ruoštis ateičiai rimtesnį.
Grupines - judesio gali skirti. Man siūlė dailės `terapiją`. Ir neatsitiktinai, manau, nes toji man ir psichuškėj labiausia lipo. Per ją nesikankindavau, berods, gebėdavau būti mintyse kur esu, o ne kurti tragedijų. O tai tuo metu buvo daug. Ir psichologė sakė. Lankyčiau, jei tiktų laikas. Bet sakė, JEI NETYČIA būčiau laisva kurią nors dieną, kai tai vyks, galiu ateiti neperspėjus/nesusitarus. T.y., kaip supratau, ten vos ne `laisvas` įėjimas. Bent toj poliklinikoj kur lankaus, yra ir grupinės terapijos. Daugiau nžn.

Viešpatėliau. Kaip galima TIEK pripilt apie nieką?? Kaip kokia šizofrenikė. Nu ir tegu. Še jums nauja paklodė. Kaip ten sako, viena - `enjoy`.

Gali. Man butent amno psichiatre ir skirai 6 savaiciu psichoterapija su visom judesio terapijom, psichoterapijom ir t.t. Po nauju sake vel skirs 6 savaiciu psichoterapija, kad prasiblaskuciau, nes mane saviarelizacijos ir bendravimo bei bei socialogacijos nebuvimas, varo is proto. As dirbu is namu. O man tai=nedarbui. Anksciau, kuomet darbo apimtys buvo nemenko ir reikedavo kasdien varyti I ofisa dirbti, parvaziavusi namo tardavau,-"ox, pagaliau namai, pailsesiu", o dabar, parvariusi is parduotuves ar sporto sales, tariu,-"ir vel tie namai". Na nesutverta as buti namu seimininke. o darbas is namu man tolygus sedejimui namie:(

kodel nebegali vel varyt i ofisa, kad ir ne pilnai darbo dienai, net jeigu kruvis sumazejo? o savirealizacija nera susijusi su darbo vieta, tai labiau priklauso nuo to, ka is esmes darai. ar tavo sritis pasikeite, kai nustojai varinet i ofisa ir socializuotis (gert kava, pezet su kolegem, rukyt, pasilikt po darbo taurei vyno, eit pietu, dalyvaut mytuose ir kt.)?

mano diena siandien "praskaidrino" paprastu (turetu but kitas zodis) zmoniu grupe, kuria teko stebeti, istveriau neilgai. gerai, kad tik pro sali ejau. uzjauciau kolegas, kuriems teko istverti visa laika.

neisivaizduoju nieko labiau ironisko, kaip judesio terapijos depresijos "gydyme". kaip jos vyksta? paleidzia muzika ir visi kratosi, kas kaip nori? ar soka parodytu zingsneliu? "Na, mielieji pacientai, siandien, kad suteiktume rudeniskai melacholijai poetiska nuotaika pabandykime pasisukti valso zingsneliu. O ne, gal geriau visi patrypkime klumpakoji. ner klumpiu? ne beda!" ar cia kazkas panasiau i utrenaja zariatka?
is vis man nieko mistiskiau, kaip tie uzsiemimai nera. kazkokia parodija. socializavimasis ir uzimtumo terapija. loool. ten ka, serveteles neriat, origami lankstot ar sejat seklas i vazonus ir laistot kas kiekviena "pamoka". nors is kitos puses, gal galima atsinesti issilyginti rubus drauge, persukti nebenaudojamus siulu kamuolius...hm, gal ir is ties yra kuom uzsiimti. tuo paciu privercia zirkliu paprasyt ar kokio piestuko, kitas jau ir verkia ant sono prisiminimus isgvildenes, ziurek ir socializacija vyksta.

Nidulia, o nesutverta but seimininke del soc spaudimo, ar tau ja but is esmes nepatinka/jautiesi nesaugi del pajamu/nerealizuoji saves(cia siaip is vis mistinis terminas)kepdama pyragus ir steikus taip, kaip barskindama klava (is namu) pagrinde skaiciu zonoj? Nors cia retorinis/hipotetinis klausimas.

deraramos, iekok darbo is kart. bent pradek. gali atmest kai ka, bet ieskok dabar, nebent nori ilsetis ilgai.

meja, pakalbek su savininku, jeigu kazkam leido suni ir tau gal leistu. tu sauniai varai. o del prisikimu, tai ir man "sudu" tenka ismezti ir dar su sypsena (vemiu kai jau niekas nemato). pas mane vidutiniskai i savaite pora "sudu". atvirai pasakius, po kiek laiko smirda jau daug maziau. pripranti. o ir siaip viskas px pasidaro.

patarimu gausybes ragas. kad tik iki kaklo neuspilciau.

lifeS FUCKED, but itS your fault. ENJOY. (pries tai buvo suks, tai uzzvaigzdziavo, teko pakeist.)

tai esme tame,kad jis sunio laikymui negavo jokio leidimo,bet laiko.man negaila,man pavydas begalinis,nes jis gyvena man uz sienos,girdziu kaip jis zaidzia,loja ir aisku-noriu savo.
niekas cia tu taisykliu nesilaiko ir geria,ir svecius vedziojas savaitgaliais kai nieks nemato ir suni laiko,ir kaciu pilnas kiemas,kurias seriam pas mane drauge lapkricio men atskris ir miegos viena nakti ir tai as pergyvenu,kad nesilaikau taisykliu.

dingo tas zmogus,kuris siule man papildoma darba...

oi nu bet tu irgi teisybės užsimanei. niekur jos nėra, nes kiekvienas turi savo teisybę. ir dažnai rizikuoti linkę žmonės leidžia sau daugiau. ir tikriausiai jaučiasi gerai, o tu atsivežus šunį nervuotumeisi, kad nesilaikai taisyklių, pergyventum. nu tai su tuo ir reikia susitaikyti - jis nebijo, gali nesivaržo ir jam gerai. čia kaip su nusirašinėjimu. nejausdavau nuoskaudos kad to nemoku ar net mažiau dėl to gaunu - pati kalta kad nemoku rizikuoti, nervuojuosi, gėdijuosi, sąžinė prabyla. pati. kas gi man neleistų.

deraramos labia gražiai save paanalizuoja. ištraukia tai, ko aš garsiai nedrįsčiau pripažinti, ir labai natūraliai skaitosi, kai kitas sako - taip tiesiog yra. man gražus tas atviras pripažinimas. "gražus" čia netinka, nežinau koks. bet kaip night šmaikštumas (nors ji nepripažįsta), tai deraramos postai man labai skaidriai skaitosi.
deraramos situacijos paskatinta pagaliau perskaičiau "atleisk savo šefą" per vakarą, senai turiu, bet neprisiruošdavau. saugiau pasijaučiau.

dėl darbo teisingai - galvoju kad aš igi galėčiau būti kritikė - visko - ar maisto ar stiliaus ar šiaip gyvenimo nes kritikai dažnai nesirūpina atsakymu - o kaip kitaip. tiesiog pavaro - beryyyšio - ir viskas

pamedituokit po darbų ant kačių plaukų apvelto kilimo (nemažai čia katininkių), mažu padės tie gongai. sako baisiai geras dalykas. vyksta ir užsiėmimas, kadanors planuoju apsilankyti - galim pasimeetinti vakar buvo bet supasavau. labia daug lakstymo apskutiniu metu
http://wp.gyvenimogu...vimo-stebuklas/

aš tai siulyciau paimt ir atsivezt ta suni. ir nesinervOt. nu neleis tai neleis. bet tada ir kitiems tures neleisti. bliac. uz teisybe kovoti reikia! ( as snd labai kovinga )

ai irgi butent taip pat manau.