QUOTE(Nidulia @ 2015 09 30, 23:48)
Gali. Man butent amno psichiatre ir skirai 6 savaiciu psichoterapija su visom judesio terapijom, psichoterapijom ir t.t. Po nauju sake vel skirs 6 savaiciu psichoterapija, kad prasiblaskuciau, nes mane saviarelizacijos ir bendravimo bei bei socialogacijos nebuvimas, varo is proto.
Tai tas "skyrimas", kaip suprantu, ir yra dienos stacionaras?
Aš net išsižiojau išgirdus, kad rimtai ten žmonės tarsi pailsėt pabūt pasirašo ir net prašosi.
Aš pati pailsėjau, bet tai tas tokioms pieškoms kaip aš, labai ne kaip atsiliepia finansiškai, todėl pasirašiau tokiais gan kritiškais sau atvejais, kai nebepavežiau jau tikrai darbo ir išvis gyvenimo.
Manoji žvengikė man kas kart apsilankius būdavo pasiruošus "skirt" ligoninę arba tą dienos stacionarą.

Bet paskui gal priprato, kad nepasirašau, o dabar ir lengviau, nebereikia.
QUOTE(cremaster @ 2015 10 01, 01:55)
neisivaizduoju nieko labiau ironisko, kaip judesio terapijos depresijos "gydyme". kaip jos vyksta? paleidzia muzika ir visi kratosi, kas kaip nori? ar soka parodytu zingsneliu? "Na, mielieji pacientai, siandien, kad suteiktume rudeniskai melacholijai poetiska nuotaika pabandykime pasisukti valso zingsneliu. O ne, gal geriau visi patrypkime klumpakoji. ner klumpiu? ne beda!" ar cia kazkas panasiau i utrenaja zariatka?
is vis man nieko mistiskiau, kaip tie uzsiemimai nera. kazkokia parodija. socializavimasis ir uzimtumo terapija. loool. ten ka, serveteles neriat, origami lankstot ar sejat seklas i vazonus ir laistot kas kiekviena "pamoka". nors is kitos puses, gal galima atsinesti issilyginti rubus drauge, persukti nebenaudojamus siulu kamuolius...hm, gal ir is ties yra kuom uzsiimti. tuo paciu privercia zirkliu paprasyt ar kokio piestuko, kitas jau ir verkia ant sono prisiminimus isgvildenes, ziurek ir socializacija vyksta.
Žinok, būtent taip ir yra, kaip rašai.

Man kai davė "servetėlę nert", dar labiau nusižudyt užsinorėjau.

Bet ten galima pabandyt, paskui kitus rinktis ir pan. Antrąkart norėjau nusimuilint ir būt šventoj ramybėj, bele į darbą eit nereikia, bet paskui vis tiek dailės terapiją gavau lankyt. Nu ir pas psichologę, dar durnių ratelį (kur susėda ratu ir kalbas).
O "judesio terapija" ne klumpakojis - kas kaip moka, tas taip šoka. Man buvo šokas ten pakliuvus.

Daugiau nėjau. Bet kiti kaifuoja.
Iš tikro, iškritusius iš gyvenimo žmones tokiais būdais, matyt, tikrai kažkiek socializuoja.