Ar yra dėmesingų, švelnių, ištikimų sutuoktinių?

o apie kokias pagalvojai'?

Aš pati nei dėmesinga, nei švelni. Visokių progų, jubiliejų, pirmojo bučinio ir trečio nusiperdimo sukaktuvių nei prisimenu, nei man reikšmingos tos datos. Gėlių nemėgstu - pinigų švaistymas. Meilę išreiškiu kitaip - aš visuomet jį palaikau, nepaisant to, teisus jis ar ne. Aš ta siena, į kurią jis visuomet gali atsiremti, arba už kurios pasislėpti, aš - tie namai, į kuriuos jis nori grįžti. Ir nereikia man jokių lozungų, kažkokių pakazuchų. Jis šalia, jis su manim - man to daugiau nei pakanka.

Pliaa, skamba lyg vyras rašė

ne tu pirma tą pastebi.

1. Nelabai supratau klausimo lyginant su temos pavadinimo formuluote. Jei vyras ar žmona yra dėmesingas, švelnus, ištikimas ir t.y., kodėl jie su metais turėtų pasidaryti nejautriais chamais?
2. Jei taip yra, vadinasi toks žmogus neturi vidinės kultūros, o yra tiesiog išmokęs apsimetinėti prieš svetimus. Kai žmona ar vyras tampa "savu", tokie žmonės nebemato poreikio apsimetinėti ir virsta tuo, kas yra iš tikrųjų - chamais.
3. Tokiu atveju tai nėra iš tikrųjų kultūringas žmogus.



1. Ačių Dievui, žmonės yra skirtingi, ir jų "komplektai" taip pat skiriasi. Kas Jums atrodo reikšminga, man gali aterodyti kvaila, ir atvirkščiai. Jei būtų kitaip, visi peštumėmės dėl tų pačių vyrų ar moterų.
2. Va pavyzdys to, apie ką rašiau 1 punkte. Nemėgstu komplimentais besišvaistančių vyrų, nebent tai jie daro labai subtiliai ir grakščiai. Juo labiau negaliu pakęsti tuščių ir nepelnytų komplimentų, sakomų dėl to, kad to reikalauja kvailai suprantamas mandagumas. Masažo daryti vyrui neleisčiau, nebent jis būtų šios srities specialistas, nes toks savamokslis "specialistas" gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos. Kitas dalykas yra, tarkim, specialūs masažo pratimai gimdymo sąrėmių metu. Jų poros mokosi iš anksto, ir būtų keista, jei vyras atsisakytų juos daryti tuomet, kai to iš tikro reikia.
3. Tai tik parodo, ar žmogus išties yra kultūringas, ar taip elgiasi tik tuomet, kai to reikalauja aplinkybės. Ir buvimas verslininku nėra rodiklis - kultūringas žmogus netaps chamu priklausomai nuo to, kokiu būdu užsidirba pragyvenimui.
4. Kiekvienas švelnumą bei dėmesingumą supranta savaip, žr. 1 punktą, o šiaip jau poros, ilgai gyvendamos kartu prisitaiko prie kitos pusės reikalavimų, išmoksta viena kitą suprasti be nereikalingų šnekų ir pakartotinų prisipažinimų amžina meile (mano ciniška galva, labai jau abejotina tokia meilė, kuria reikia nuolat prisipažinti).



1. Vėl gi, jautrumą ir atjautą kiekvienas supranta savaip, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris. Mano galva, virkavimai ir ir kudakavimai atjaučiant kitą nedera nei vyrui, nei moteriai, aš vertinu žmones, kurie sugeba pastebėti kito žmogaus bėdą ir jam padėti be bereikalingų kabų ir sparnelių plasnojimo.

2. Na, paauglės gal ir turi susikūrę kažkokius "idealus", bet su amžiumi išmokstama priimti ir vertinti žmones tokius, kokie jie yra, ir suvokiama, kad vargu ar įmanoma atrasti žmogų, atitinkantį tavo susikurtą "idealą". Trūkumų turim mes visi, svarbu tik, ar kito žmogaus trūkumai mums atrodo reikšmingi, ar ne.

3. Jeigu norint prisiminti dar pagalvoti reikia, tai gal geriau išvis net nepradėti apie tai galvoti?
Papildyta:


Aš moteris, bet irgi panašiai parašyčiau. Tik tiek, kad mano vyras pats labai mėgsta gėles, tiek skintas, tiek kambarines, tai neprieštarauju kai jis suranda pretekstą atsieit man jų padovantoti, ir, pasikartosiu, tai, kas yra dėmesingumas ir švelnumas, kiekvienas supranta savaip. Pavyzdžiui, man šimtą kartų geriau, jei vyras, žinodamas kad išėjau be skėčio, išeina per lietų manęs pasitikti su skėčiu, nei tūkstantis visokių "musiu-pusiu kizi-pizi" šnekų.

Kai tau bus 80 tai ne vien peršalimu sirgsi, jei iš viso tiek datempsi
Papildyta:

Kaip tavo manymu vyras turi veikt, kai jo moterį greitoji išveža su įtariamu incultu pvz Su arbata iš paskos iki priimamojo bėgt? Rašai kaip koks pienburnis.
Papildyta:

Tau ir nebus niekad suprantama, nes tau neteks su mylima moterim pragyvent 50 metų, viena ir vienintele, nes tu jau dabar jų 100 turėjęs. Nebus tau lemta braukti tokių ašarų, nepergyvenk.

O tai visos zmogu uzplustancios emocijos turi tureti tiksla ir buti logiskos?
Papildyta:

Va va tikrai, misteris kovotojas pries visuomenes stereotipus ir spraudimus i remus.
Nemegstate kai kiti jums stato kazkas normas susijusisa ssu amziumi, o pats greit surasete ka moteris ir ka vyras turi daryti.

Jis net savo mamos lakstymo po daktarus nesupranta, jam nuobodu kai ji skundžiasi sveikata (jo paties parašyti postai buvo apie tai), tai kur jau suprast svetimą skausmą ir mirties baimę būnant garbaus amžiaus Jam tik panelių veideliai kol kas suprantami, lyg pats nežada pasent ...

Taip, kiekvienas supranta savaip. Tik jautrumas ir atjauta daznai yra susijusi ne su pagalba sprendziant problemas, o su isklausymu. Kartais zmogui reikia tiesiog issikalbeti.

Žinoma, kad taip, kartais žmogui tik to ir tereikia - draugiškos ausies, kuri išklausytų ir draugiško peties, ant kurio galima išsiverkti.

Bet yra tokia kategorija moteriškių, kurios dešimtmečiais gali dejuoti dėl savo siaubūnų vyrų (vaikų, anytų ir t.t.) ir toliau sau sėkmingai gyventi. O kaip tuomet jaustis "guodėjui" - kaip šiukšlių dėžei, į kurias praeivis išmeta šiukšles ar klozetui, į kurį "nusilengvina"?

Na, bet draugai vienas dalykas, nuo jų galima atsiriboti, o kaip, pavyzdžiui, turėtų jaustis vyras, kuriam žmonelė metai iš metų guodžiasi dėl viršininko-siaubūno ar kolegės-idiotės? Su laiku vyrai tiesiog nustoja kreipti dėmesį į tokius rypavimus, jei protingi argumentai nepadeda, o situacija metai iš metų nesikeičia. Ir tuomet žmonos pradeda rypauti, kad jų vyrai pasidarė nejautrūs ir nedėmesingi. Ir taip toliau ir panašiai.

Tai as ir dabar ne tik persalimu sergu, bet niekam nesigiriu apie savo problemas. O kad 80 nesulauksiu, tai faktas, ka gali zinot, gal ir siais metais jau uzsilenksiu
Tai juo labiau, kad greitoji isveza. Na ok, mano dukra isveze, tai ka, as i asaras turiu pult del to, ar veikti? Vaziuot i ligonine, begt pas gyditojus, aiskintis, bandyt is savo puses kazka padet ir padaryt reikia, o ne kamputyje asaras braukt. Nors aisku, lengviausia nieko nedaryt, apsipilt asarom ir laukt kol taves aplinkiniai prades gailet. Nieko nesakau, visokiu zmoniu buna, bet man asmeniskai kitu pagailejimu ir paguodos nereikia, nes is to jokios naudos, tik savo pastangom, darbu ir valios stiprybe gali kazka pakeist ir padaryt.
Ai, na kaip faina kad tu mane 100 moteru apdovanojai, o kas liecia gyvenima su vienu partneriu, ta prasme neturejimu apskritai per gyvenima daugiau partneriu, tai mano manymu yra siek tiek keista. Ta prasme, tu tik per vienu santykiu prizme gali vertinti viska, todel geriau turet siek tiek daugiau santykiu, kad po to jau galetum atsirinkt kas tau istikro tinka ir ko tu nori.

Prie ko čia kizi pizi, kai buvo išsakyta mintis: už manęs pasislėpti Na aš irgi stipri moteris, bet jei turiu vyrą, tai negi jis už manęs turi slėptis, o ne aš už jo? Suprantu, kad ne visi gali būti spartos kariais, bet skamba tai žiauriai ir atrodo žiauriai, kai vaikšto kumelės su žvirbliais. Negerai, kai žmonija išsigimsta...
Papildyta:

Protingai parašyta