Jis mane paleidžia niolikta kartą

jau nebelaikau jo žodžiu rimtais..
Tu ypatinga, nepakartojama, per gera, niekada tavęs nepamiršiu ir pan.. Kaip jam skaudu.. (neaišku dėl ko)
Jeigu jau tooookia nereali, ko jis paleidžia
Kartais taip viskas atsibosta... Bet žinau, kad tai taip greitai neissispres. Kad jausmai dengia jausmus. Kai iš tiesų nori apkabinti, sakai ate. Kai nori,kad pasakytų kaip tave myli,nesakai myliu, sakai tu šioks ir anoks. Taip ir jis. Kai iš tiesų pavydi manęs be proto, jis sako lyg sau sakydamas, tu ne mano nuosavybė, tu laisva, tu neprivalai man atsiskaityti, tu verta geriau nei aš galiu duoti. Čia kas? Nusivylimas savimi? Viską suprasčiau... Jei ne vienas BET. BET juk vedęs tai jis
Kas priklauso nuo manęs..? Ką man sakyti? Ne, tu nuostabus. Gyvenkim trise?
Man turbūt psichologo pagalbos greitai reikės.