QUOTE(vilnera @ 2015 10 16, 08:03)
Šiaip pamąstymas - netaikant niekam konkrečiai: meilužiškų santykių baigtis. Galimi juk tik keturi var, iš kurių tik vienas - daugmaž su nesulamdyta saviverte ir mažiausiai skausmingas gal?

- kai užbaigi tuos santykius pati. Šio var. pliusas - kad net ir santykiams išlindus viešumon, lieki kaip ir ne tai, kad mažiau kaltas, bet šiek tiek garbingesnėj pozicijoj savo antros pusės akyse, kad va, mol, suklydau, bet pati nutraukiau. Juk taip gražiau, negu kad nutraukt tuos meilužiavimus, kai jau sužinos kas nors ir lieps, o ir skaudu gal kiek mažiau bus tai antrai pusei. Čia toms, kur šeimą brangina.
Kitas - viską baigia ta kita pusė - turbūt retai būna, kad pasako žmonių kalba, bet būna - nors dažniau eina trason visokie pasiaiškinimai, pasiteisinimai, ar dar geriau - dingimas dėl svarbių priežasčių, bet rezultatas - sakykit kaip norit - moteris jaučiasi palikta. Ir ko ko - net ne vyro, o meilužio. Trečias - santykius pariša antra pusė - teisėti sutuoktiniai. Variantas skausmingas, neprognozuojamas. Ketvirtas - prisipažįstama sutuoktiniams, ir pradedamos naujos pradžios - mažumos tepageidaujamas.
Yra dar variantas, kai viskas nutrūksta dėl išorinių aplinkybių - pasikeičia gyvenamoji vieta, nebėra sąlygų matytis ar šiaip gyvenimo posūkiai kažkurioje pusėje. Turbūt šio varianto slapta tikisi dauguma meilužiautojų - kad atėjus laikui viskas savaime baigsis be sunkių sprendimų, palikinėjimų, tiesos ir nuoskaudų. Deja, naivu realiai tikėtis... o gerai būtų
Jūs teisi, pirmasis variantas yra tesingas. Visom prasmėm. Ir savos moralės aspektu - tas nelengvas atsisakymas geidžiamų dalykų gal suteiktų sąžinės ramybę pačiai prieš save. Bet šis variantas ir sunkiausias, reikalaujantis tvirtumo ir valios pastangų. Dėl savivertės smukimo palikus meilužiui gal ne visai sutikčiau - nelygu ką tas meilužis reiškia, kokie santykiai ir jausmai buvo. Ir čia lengvesnis kelias, nes neturėsi pasirinkimo kaip pirmuoju atveju, teks tiesiog susitaikyt su faktu. O susitaikyt bet kurios baigties atveju reikės.