Depresija

Nidulia, mars mokytis

Jetus man ryt egzas, o nekyla rankos sest prie kreditu/debetu :DDD

Ojei kaip nemegstu tokio dirbtinio pozityvo. Man geriau realiai pasakytu - taip, tai bus labai sunku, bet imanoma.
As pastaruoju metu svarstau, gal man uztenka pusmecio grupes. Jauciuosi zymiai stipresne. Bet dar biski bijau tu "savarankisku" zingsniu. Neaisku kaip kokia duobe isgyvenciau...

aš hiperbolizuoju to varyyyk, jegaaaa aš irgi nemėgstu. bet vienokios ar kitokios paskatos, palaikymas galų gale tik išklausymas padeda. vistiek kokiai psichoterapeutei daugiau sakydavau nei savo artimam žmogui. todėl visai laikas nuo laiko norėčiau išsilieti. nes jei kam sakai iš artimų - tai lieka, po to tave stebi, klausinėja ir pan. o svetimam žmogui pasibedavot gerai.

eina sikti tie kreditai. Padariau uzduotis, bet tikrai ne viskas bus teisingai. Nezinau, kol kas man sunku ir painiava didziausia.Bet pofik, tas pazimejimas man gyvenimo nepakeis, ejau del saves. Jei ir neislaikysiu egzu, ne pasaulio pabaiga. Nors butu gerai ismokti, jei jau prasidejau su ta apskaita.
Mergai, jums nors kartais buna puiki nuotaika, dziaugsmo jausmas ir laimes pojutis?

būna

kai pradejau dirbt,atsiveziau suni ta dziaugsmo busena gan daznai mane aplanko.net laiminga daznai jauciuos.
todel tikiuos,kad prates sutarti,nes nenoriu gryzt nei i uk,nei i kaima.

Kas atsitiko konkrečiai, nesinori pasipasakot? Ar tiesiog bloga savijauta nieko neįprasto neatsitikus?

Matai, problemos galėjo nebūti TAU, bet jei man pasirodė problema (o ją, patikėk, kad ir nesureikšminau, bet jaučiau), kodėl turėčiau ją nutylėti? Na, jau vėl kartojuos.
Va šian viską gražiai sklandžiai dėstai, kas ir kaip. Tikrai nesakyčiau, kad kas keista, ar nesupratau kokio poelgio.


O. Nors kam nors. Aš dažnai užmiegu beklausydama ką nors TA tema nakties miegui.


Jei nuvesi, gausi velnių nuo veterinaro, kad dvikojų maistu šeri. Atrodo, juk taip myli tą šunį, bet darai tikrai negerai, žinok. Visi vetai tą patį tvirtina, kiek susidūriau dėl savo plėšrūnės. Be to sako, kad jei norėtų valgyt - valgytų ir priprastų, 100proc.
O vest, sakyčiau, neskubėk pačio, nes tos paslaugos turbūt, žinai, bet Vln kainuoja kosmosą. Geriau tada vaistų prašyk, nu nemanau, kad nusitires iki mirties ar rimtos ligos.


Tau patiktų mano psichologė. Grynai taip ir sako. Ir kad visad yra išeitis ir bla bla.


Ne. Nors atsigavau iš nepašliaužimo psichinio, bet nebūna. Bandžiau apsidžiaugt prieš beveik 3 sav gavus tą plaukų procedūrą. Bet taip... Net nežinau. Tarytum yra tas suvokimas, kad TURĖTŲ būt smagu, bet realaus smagumo nelabai jaučiau ir tą akimirką, kai laukiau ats., ar gausiu.

Apie laimės pojūtį išvis man patylėt - nepamenu kas tai yra. Bet. Palyginus, kai pamenu priešingą jausmą, dabar taip tikrai galima gyvent. Net ir gyvent, ne tik egzistuot.

Tiek kad man fiziškai tas nusilpimas parėjo. Taip būna po darbų maratono. Matau, kad jis tik prasideda, bet, žinokit, negaliu atplėšt akių, nors visą savaitgalį miegu. Silnumas, nuovargis. Atrodo, kad parą nemiegojus.

Buna, kartais. Bet jis LABAI trumpai trunka ;/

* Manes irgi neerzina tavo kalbos tom temom. Tu viena is nedaugelio
* Pas mus tevu grupej taip sako. O mano psich isvis tokia kieta, vos ne "daryk taip ir anaip"


del laimes akimirku.... pas mane viskas labai issibalansave. tai euforija, tai bedugnes, einu krastutinumais. tik dabar po truputi jauciu, kad ramiau viskas. ir tai siuo metu man turbut suteikia laimes.

as zinau.ji taip ipratino mama,bet pas mama ir suniska maista valgydavo,siandien badavo visa diena,kol isviriau kaulus,nes as valgiau jam visiskai nevalgoma maista(sriuba).nupirkau smectos,sugirdziau biski,tai lyg pagerejo.prisiskaiciau as apie visokias viduriavimo ir zarnyno ligas,kad pamaniau ta smecta nepakenks,juk net maziems vaikams ja duoda.

Meja, as tai angliuko saviskiui sugirdydavau, padedavo.

Tai norit pasakyt, aš čia viena laimės nejaučiu. Na man buvo ala vad. sunki depresūcha, bet db tikrai ne. Bet tikrai seniausiai nejaučiu, nei neįsivaizduoju kas taip nudžiugint galėtų.
Jaučiu, būna, ir ramybę (jos labiausiai laukiu), ir atsipalaidavimą, ir meilę žmonėms, rūpestį, krūvą kitų gerų jausmų, bet taip ,kad džiaugčiausi kažkuo, ar jausčiau laimę nėra.