Maždaug aš irgi galėčiau įvardint, kame nerimo šaknys. T.y., nemažai tų šaknų. Bet čia ir charakterio, ar tai asmeninių savybių nutriestas rinkinys. Psichologė sakė, kad kitiems žmonėms dzin būtų,
nedasigalvotų iki to. Pvz., viena tų šaknų mamos likimas, kai nebegalės savim pasirūpint. Gal nepasakosiu plačiau, nes apsivemsit. Pati esmė yra mano baimė, kad ji negalės būt su manim, nes neturiu būsto ir nėra šanso tam. Su sesėm jai nebus blogai, tą tikrai žinau, bet jos vaikus užauginę, o aš laisva, kaip paukštis ir neturėsiu galimybės mamos pas save pasiimt reikalui esant. Dar kai žinau, jaučiu, ir beveik tiesiogiai pasako ir parodo, kad aš jai artimiausia iš vaikų... Širdį skauda, kad esu tokia lūzerė.
Tai va, anot psichologės, juk DABAR tai mamai nereik tokios pagalbos. Arba turiu kažkaip spręst, sugalvot KAŽKĄ, - ar keist sritį ir lįst kur gerai apmokamas, nors nemėgstamas darbas, rodomas visas atlyg., ar susitaikyt kažkaip, suplanuot, kad varysiu į savo kraštus ją prižiūrėt. Čia savanaudiškumas, bet visaip atrodo man blogai.

Iš tikro tada ir turėčiau galvot apie mamą, išsižadant savęs, kad jai būtų gerai. Bet realiai, yra ir žinojimas, kad to gali tiesiog neprireikt, ir šiaip negali juk gyvent kito žmogaus gyvenimo, kad ir koks jis artimas. Nors, reik, pripažint, kad ir taip dabar tik kažkiek kokius porą mėn bandau GYVENT, o šiaip vis tiek negyvenu.
Tai čia viena šaknis. O kur dar visos kitos.
Negeras nerimas, kai nemiegu. Ratukas nepadėjo. Tikiuos ryt turėsiu jėgos prisikelt iš patalo...
Misskiss mano klausimus vėl ignoruoja.

Dzin, bet nepraslydo pro akis ir vėl man.
Papildyta:
QUOTE(VėjoVaikas @ 2015 11 09, 01:02)
O kaip tu ta laime isvis isivaizduoji? Is kur atsinesei ta suvokima - is prisiminimu, is kitu pasakojimu, is knygu? Man rodos, tai,ka isvardinai, ir yra laimes sudedamosios dalys. Bent man ramybe labai didele dalim prisideda prie laimes.
Žodžiais to jausmo nenupasakosiu, bet lyginu, kad tą patį džiaugsmą kadais jausdavau daug daug daug stipriau. Dabar nėr stiprių teigiamų emocijų, tuolab, kad galėčiau ar norėčiau jas dar ir išoriškai išreikšt. O kad sudedamosios dalys to, tai taip.
Jei lyg ir būtų priežastis, kad ir trumpalaikei laimei, tai tas jausmas toks, maždaug, nu... pasisekė vištai dvikojei. Negali būt... Nenusipelniau, nu, bet ir durniams kartais sekas. Maždaug, taip.