Depresija

Aš irgi šiandien nieko neveikiu, bet jaučiu kaltės jausmą Tai šiek tiek geriau, kad ir tu nieko neveikei ir buvo dzin.
Man šuniukai labai patinka, nes ne tik projektuoji meilę, bet ir gauni atgal
Aišku, daugiau mane mylinčių žmonių, nuo to man tik geriau būtų.Bet galima pradėti mylėti ir nuo šuniuko.
Papildyta:


Myli gamtą? Galima ir nuo to pradėt : šuniukus, gamtą, kates. Žmogų mylėt sudėtingiau turbūt.(čia aš apie save)
Papildyta:


atitinka nuotaiką

Tau iki Mėjos labai dar toli tobulėt.
Oho. Gerai varai. Bet tai nesėdi namie ant sofos, viskas su tavim ok, tuo labiau.


Na aš dėl Mėjos turėjau omeny ne SM. Daug kartų apkalbėję esam kas tame perdėta ir kodėl tai nebepanašu į meilę. Nu bet aš tikrai per daug Mėją linksniuoju, o tas neteisinga, nes visų gyvenime apstu kur kas labiau aplinkiniams trukdančių/erzinančių dalykų.

Taip stengiaus tą šūdą pamiršt, o tu pacitavai visame rudame gražume. Man jis žiauriai žiūris, vakar maniau košmarus sapnuosiu. Bet nieko.

keliu viska kas man tuo metu atrodo aktualu,ar tai reiskia,kad as nenormali? juk nori keli-nenori,nekeli.

del mejos, tai gaila, kad tuo vienu uztusavimu atidave savo gyvenima. ir butent tiem kiaurasnukiam smaigaliam. gal gali jiems atkersyt gyvendama laiminga gyvenima? kad ir su 10mcia sunu?

night, jeigu jau ziuret for sure, tai tu irgi gana daznokai daliniesi savo fantasmagoriniu laisvalaikiu. pokalbiais su isivaizduojamais draugais/padejejais, net nebutinai egzistavusiais siltu pablurintu kartoneliu printais.

nesusijes su sarkazmu klausimas: kokiu budu imanoma, bunant zmogum (suprask nuodemingam) ismelsti kitam zmogui (mirusiam)atleidimo? juk realiai tai jau turetu buti ivyke, jeigu zmogus bent kelias paras away. kitas klausimas, ka reiskia melstis uz mirusius? tai kazkokiu budu DEL TAVES GYVO meldimosi, tam mirusiam bus mestos geros kortos, nors siaip sudinai prisigyveno. realiai sita vieta emptiness. gal kas nors galetu paaiskint? (tikincia tikrai netapsiu, bet nuosirdziai idomu, kaip praktikuojantys tai suprantu ir kiek tame turi ziniu)

night rasei, kad paminejau universalias priezastis - baime, viltis. as is tiesu nekalbejau apie visus pasaulio zmones. dagiau apie tave.

o as kancios niekad neatsisakiau. neissigydziau. ir tai yra part of me. kartais as tiesiog enjoy sekretu permirkusias paklodes, nemieganti drebanti kuna, baime ir galiausia poleki, kurio jokiu kitu budu neimanoma patirti. buna periodu visiskai nuima. gyveni, lyg viskas tobula. o kartais net kojas lankstyt skauda ir to gerumo, tvarkos, pilkos veidu teslos, prakaito ir dregmes skonio, kalendoriu tvarkingumo ir video be nusisnekijimu. o galva lyg penio prakrusta. galvoj skysta vata.

ne man sis siekiamas ramybes dangus.
nebeskaitau del klaidu.

beje, kazkas rase, kad desto, idomu kaip sekasi? ar ne mankurtai ispuole.

dar pagalvojau, kad tai yra mano autentiskas gyvenimas. ir kol as dar pasirinkus ji gyventi, tai ir spoksojimas i pablukusius ziezmariu kalvotus peizazus ar sypsnis veide, isgirdus snarglio perdima besimaudant vonioj, sekama nenutrukstamu juoku su kriuksejimasi.

kartais apima vidinis zinojimas, kad gyvenimas yra toks siaubingas, kad tik as apie tai galiu suvokti. o momentais, kad gyvenimas yra nuostabus, pilnas galimybiu ir tik as besinaudojanti begale ju, vistiek knisu jam skyles.

Kokie ten tie įsivaizduojami? Pasijutau, kaip iš "nuostabaus proto" šyzikas, tik kad aš ne profesorė. Kartais nerišliai suveli.

Už mirusius melstis reikalinga ir prasminga. Bet su netikinčiu apie tai kalbėt, man kaip su pliku pešiotis, šią min. neturiu ūpo. Jei įdomu, spėju, nesunkiai gali išguglint ką kiti tikintys apie tai mąsto, ką katekizmas tuo reikalu pasisako, dvasininkai.
Iškart šmėstelėjo mintis, kad nukepei kokį gaidį. Bet dabar galvoju, kad greičiau eilinį meilužį.

O priežastys apie iškeliavimą be bilieto atgal, tikrai universalios. Aš pati būčiau linkus manyt, kad man tinka tik viena. Bet koks skirtumas.

O dėl tavęs, tik dabar supratau, kad gryna savastis tas pragaras (?).

Akivaizdu, kad ir aš to turiu, bet ne tiek žiauriai daug.

Db prisiminiau, kad tam tikri vizualiniai menai tau nesvetimi, tai savo būdu priminei durnyne matytus dailininkus. Sorriuks, bet baisu pagalvot, kas gautųs 2 tokius sukryžminus. Rimtai. Ten jau tiek away, kad toks jausmas, kad maldos nepadėtų nei gyviems esant, nei mirus. (čia ne visiai rimtai. kaip žinia, Dievui nėr negalimų dalykų)

bet as nezinau ar negyvenciau taip pat kaip db jei ir nebuciau susidurus su tuo psichu...
gyvunai su manim nuo vaikystes,tad nemanau,kad ju nebutu mano gyvenime jei tarkim tureciau vyra ir vaiku.

esme tame,kad man patika kaip dabar gyvenu,butent dabar.nesakau,kad tai ilgai tesis ir pan.bet siuo metu ,nors ir liudinti(bet del konkrecios priezasties)jauciuos laiminga.

niekada nebuvau dailininku ir neplanuoju juo kazkuomet tapt. bet smagu, kad tave sis isivaizdavimas linksmina.

konkreciais pokalbiais su fantastiniais savo herojais nesidalini, bet bent jau as suprantu, kad jau jais pasikalbi kasdien. galiu klyst. man tie dalykai ner aktualus.

meiluzio nenukneckinau. o jeigu ir buciau, tai greiciau lekciau ant apmyzto gulto arestinej arba skrisciau kur sparnai nesa, arba keliauciau kartu su meiluziu.
apie ismeldima nebrausinau. kazkada skaiciau, kazka zinau. bet idomu tikinciu poziuris. nes taip iseina, kad nuodemingasis gali manipuliuoti visagalio sprendimais. daug oskimoronu.

o mane vargina pasaulis. debilai, kaip jo veidai, kuriu bandau prasyti but tyliais. mane vargina skausmas kuris isplesia mano krutinej slapiuojancia zaizda. ir del to tenka guleti ligoninej. linksint galva pritariant, kad tai odos uzdegimas. galbut... pasaulio uzdegimine reakcija. hahaha. jeigu supuliuos, tai bent negiliai. ten juk griauciu skyles, o jau ir dabar kvapas ne koks.

pasaulis isimeta i mane

-Amato gi neprimetinėjau. Tekstas tavo juos priminė ir dalinimasis nuotraukom ir š stūmimais.
--Atseit, kaip vaikams būna, turiu įsivaizduojamus draugus, ar kažkokius ten herojus? Gal naujieną pasakysiu, bet tokio sutrikimo niekad neturėjau. Iš kur tokios išvados?
Nors jei prie jų priskiri pasaulio tvėrėją (tarkim, mano įsivaizduojamą), tai taip. Oj. Nu ok. Atsiimu savo žodžius. Turiu fantastinį herojų. Gal net 3. O gal ir daugiau - galima kreiptis į šventuosius, angelus, arkangelus.
---Taip išeina, kad tu netikinti. Nes jei būtų kitaip, tokių minčių nekiltų. Net suabejojus, jos nebūtų taip lengvabūdiškai pateiktos. Manipuliacija nuodėmė - nemanau, kad to nežinai.
Įtariu, analogiškai atsakytų bet kurios didžiosios religijos tikintysis.

Tavo posto pabaiga visai nerišli. Buvai "ant šlangų" vėl, ar šiaip med. įstaigoj pramogavai? Negi su vaikais gyveni? Ar čia tarp eilučių kažką kai kuriuose postuose reik įskaityt. B l e m. Jei aš "keista" tame kontekste, kurį gydykloj minėjo, tai tavo šyzos skalė, esu tikra, būtų daug aukščiau. Gal nelaiku, bet, VIENOK, malonu žinot.

Kazkoki rasytoja primena tavo tekstai, bet nepamenu.
Tik idomu, ar tu cia rasai pavartojus ko nors, ar dabar ir blaiviai taip jautiesi?
Dar stebina, kaip su tokiom busenom sugebi isbut ta parodini gyvenima visiskai normaliai, man cia mistika.

Kaip gerai, kad aš dėl tokių dalykų nejaučiu jokio kaltės jausmo, tik begalinį malonumą.


Aš irgi tai patiriu. Ir gyvenimo siaubą, ir dziaugsmą, kad gyvenu.


Viskas įmanoma, jei reikia. Man atrodo, pasakojau, kaip per patį atkryti dirbau didelėj įmonėj, kur tekdavo visą dieną bendraut ir su kolegomis, ir su klientais. Buvo baisu, bet išgyvenau. Po poros mėnesių paėmiau atostogas ir išskridau į Londoną. Labai myliu tą miestą. Grįzau beveik sveika.

Beje, kaip kazin Pinot Noir? Paskutinį kartą kai rašė, būsena jos buvo visai nekokia.

uzvakar su mb kaip tik diskutavom sia tema. kodel babytes, sedincios prie baznycios ir gavusios auka sako, kad melsis uz jus ir jusu artimuosius? negi joms tikrai rupi tie, kuriu ji net nepazista? kodel kunigas, gaves auka, neva meldziasi uz mus, musu nuodemes - ar del to musu mire artimieji patenka i dangu? ar del to ir mes pateksim? cia gryna komercija.

beje, dar mums klausimas buvo pasistojes. ar kunigu gauta auka yra skirta tik jiems patiems isgyventi (nu, siais laikais - prabangiai gyventi), ar jie privalo dalytis su savo parapijos vargsais, tomis gautomis aukomis? nes nu materializmas - nuodeme.

gal as apie destyma sakiau? zinojau, kad nepatiks, isitikinau, kad nepatinka. ne man.


O kaip kitaip? Jeigu uz kazka melsies, jam bus geriau, jeigu nesimelsi, jam nebus geriau. Kas ta geriau/blogiau padaro? Dievas? Ar zmogus, tai zinodamas, kad gali koreguoti dievo "veiksmus", negali imtis manipuliacijos?


nu turi rasymo talenta. man Kafka gal primena. ir dar kazka, bet nepamenu pavardes. bet is tu, kur biski keistai rasydavo.