___ Vienas iš tragiškiausių dalykų, kurį žinau apie žmogaus prigimtį yra tai, kad mes visi linkę atidėlioti gyvenimą. Mes visi svajojame apie stebuklingą rožių sodą virš horizonto vietoj to, kad gerėtumės rožėmis, kurios žydi už mūsų lango. /Deilas Karnegis/
____ Mes esame savo minčių belaisviai. Atmintis ir įpročiai verčia mus elgtis automatiškai mūsų nervų sistemoje veiksniai sukelia vis tas pačias biochemines reakcijas, todėl mūsų elgesys nuspėjamas ir susaistytas gyvenimo aplinkybių. Taigi sąlygotas protas nepalieka vietos jokioms naujovėms. Mes nekontroliuojame emocijų. Mes pastatome kalėjimą, o tragedija yra ta, kad net nesugebame pastebėti šio kalėjimo sienų. Todėl, kad ir ką darysime, tai neturės prasmės kol neišsilaisvinsime. /Dipakas Čiopra/
- Neliūdėk, - pasakė Alisa. - Anksčiau ar vėliau, viskas taps aišku, viskas atsistos į savo vietas ir išsirikiuos į vieną gražią schemą, tokią kaip nėrinių. Taps aišku, kodėl visa tai buvo būtina, nes viskas bus teisinga. /Lewisas Carrol. Alisa Stebuklų šalyje./
- Neliūdėk, - pasakė Alisa. - Anksčiau ar vėliau, viskas taps aišku, viskas atsistos į savo vietas ir išsirikiuos į vieną gražią schemą, tokią kaip nėrinių. Taps aišku, kodėl visa tai buvo būtina, nes viskas bus teisinga. /Lewisas Carrol. Alisa Stebuklų šalyje./
Я не хочу наполовину солнца, Мне половина неба ни к чему. Наполовину песня оборвется, Любви наполовину не приму. Наполовину вместе значит порознь, Наполовину искренность вранье! Наполовину смелость значит подлость, Наполовину это не моё.