QUOTE(lajswe @ 2017 01 17, 20:00)
aš įsivaizduoju kaip sunku, nes yra prisirišimas prie augintinių, labai sunku matyti kenčiantį gyvūną, o dar savą.. tikria labai užjaučiu dėl tokios patirties.. bet mane žavi ir jūsų pasiryžimas rūpintis mažiukais

Kiek jiems laiko? turbūt nuo kokio 1 mėn. jau gali išgyvent savarankiškai?
Jie gimę sausio 5 d

pradeda kramtyt kažką radę, bet pienukas dar mėnesį reikalingas... bet nieko - jei netyčia negalės gaut mamos pieno - yra pakaitinis pienukas

aš kitaip negaliu... tiesiog negaliu palikt likimo valiai... vienas po gimimo sekantį rytą negyvas buvo... radus buvau šaltą dar judantį, ir iš neišprusimo nežinojau, kad reik šildyt ir dėt atgal, nes nuo papuko atsiklijavo kai valgė pervėlai, todėl iš lizdo išneštas buvo...o galvojau, kad mama atmetė kaip kokį nesveiką ar pan... tokia kalta jaučiuos... todėl likusius labai prižiūriu... jau tokie tikri triušiukai

visus judinu, pamaigau kelis kart dienoj, ar juda, pilvus apžiūriu, ar nesulysę, madam šieną laikau rankoj kad valgytų - jai taip skaniau nei nuo žemės ar iš ėdžių

Mamytei vienas papulis užsiklijavęs aklinai... niekaip neišėjo pienas... ryt varysim antibiotikų ir prašysiu kad drenuotų ar pan, nes nu skauda gi...pasakyt negali... prisiliečiau vakare, tai atšoko... o aš pažadėjau, kad nebeniurkysiu...visą rytą bandžiau prakudint šašą ant spenelio, bet jau ten namų sąlygom nieko nebus... nėr baisiai prisirpus, bet guzas yra... bet nieko, ryt padės gyd, išgyvensim tą baisumą ir viskas tvarkoj bus
Man žiauriai fain stebėt triušius...galvojau kad jie kvaili pūkučiai, skirti narve sėdėt... bet kur tau... ateinu vaikučius pamyluot, tai tėtukas į koją kanda, kelnes valgo, iš nugaros priėjęs lipa ant kupros

o jei damutę pajudinau, gina. O damutė kartais prieina ir nosį kiša po delnu...lyg guostųs.. taip gera gera būna... šiand vieną pastebėjau vaiką su viena akim neatsimerkiančia, tai lėkiau į vonią pravalyt. Kai parnešiau, tai koks vėjas narve buvo... nu piktas tėvo žvilgsnis...
O panika kokia buvo kai vaikai ir žmona pas gyd buvo išvežti... vyrukas depresijoj mergaitės mėgstamiausioj vietoj gulėjo

ryt tik ji važiuos... tai galės vaikus ganyt...
Žodžiu, apie savo ilgaausius galėčiau kalbėt ir kalbėt... ta jų meilė vienas kitam... ir pasikeitęs mano požiūris į mergaitę... kokia ji mama nuostabi... vis giriu, kokia rūpestinga ir šauni. Pasakau jai, kad žmonių mamos ne visad tokios rūpestingos

net dabar su skausmais eina pas vaikiukus

ir kaip dėl tokių gyvūnėlių nesistengt... kai ateina, nosį kiša, pirštą palaižo, krimsteli švelniai

nu aišku pirma aš pas juos ateinu
Papildyta:
Nežinau kaip foto įdėt iš fb...
fb postas
Gal matysis. Mano keli mažiai