Kryžkelė

Taigi, kuriu šią temą, norėdama išsipasakoti ir sulaukti patarimų iš merginų ir moterų, labiau patyrusių už mane. Pradėsiu nuo pradžių. Su vaikinu draugauju 4 metus. Atrodo, daug, bet neseniai pradėjau mąstyti apie mūsų santykius ir vertinti juos visų šių metų perspektyvoje. Ir žinot ką? Supratau, kad mes lyg ir draugaujam, bet esam kas sau. Širdyje jaučiu tą bjaurų jausmą, kai esi ne viena, bet velniškai vieniša. Per visus šiuos metus aš nė karto nemačiau jo tėvų, jie manęs nepažįsta, aš net tiksliai nežinau, kuo jie gyvenime užsiima. Pas jį namuose būnu tik, kai nieko nėra. Jis mano šeimą pažįsta, su tėvais bendrauja neblogai, bet visos likusios šeimos vengia, nedalyvauja su manimi jokiose šeimos šventėse, o jei ir sutinka, tai tik po mano nesibaigiančių maldavimų. O man šeima yra gyvenime svarbiausia, aš ją myliu be galo, šeima nėra didelė, visi labai artimai bendraujame ir man tikrai skauda širdį, kai turiu būti viena visuose renginiuose, nors vaikiną lyg ir turiu.. Aš myliu vaikus, o jam jie atrodo tarsi kitos planetos gyventojai, jis jų bijo ir sunkiai randa bendrą kalbą. Suprantu, kad mes dar ganėtinai jauni, bet mąstant apie ateitį man tampa baisu, kad jis jų niekada gali taip ir nepamilti.. Studijuoju universitete, tikrai nelengvą dalyką, neseniai pradėjau ir dirbti pagal specialybę, o jam mokslai visiškai nerūpi, jis studijuoja, bet turi pilna skolų, studijos jam nepatinka ir labai bijau, kad gali taip jų ir nepabaigti. Jis dar niekada nėra turėjęs darbo ir sako, jog niekada nedirbs kažkam... Dėl to man irgi labai baisu. Tikrai nenorėčiau ateityje būti vyro išlaikytinė, neįsivaizduoju savęs nedirbančios, bet ir būti šeimos maitintoja taip pat nenorėčiau. Apie apsigyvenimą kartu jis kol kas net nemąsto, nors sąlygos tam yra. Vestuvės apskritai tabu tema, jis jų bijo kaip velnias kryžiaus, o man tai yra labai svarbu.. Apskritai jis yra labai uždaras žmogus, kuris man beveik nieko nepasakoja, o aš jam papasakoju absoliučiai viską. Tarkim, jis sako, kad šiandien negalėsim susitikti, o man paklausus, kodėl, jis atsako, jog turi reikalų. Ir viskas, daugiau aš praktiškai klausti negaliu, nes jis vis tiek neatsakys.
Be to, jis labai egoistiškas, savanaudiškas, galvoja tik apie save. Viskas turi būti taip, kaip jis nori (o aš, deja, ir nusileidžiu..) pradedant filmo pasirinkimu, baigiant kelionės pasirinkimu. Jis gali pusę dienos miegoti ir mes susitinkam praktiškai naktį, nors jis puikiai žino, kad man anksti keltis į darbą, bet aš niekada neatsisakau. O jei jam reikia anksti keltis, mes, žinoma, nesusitiksime, nes jis neišsimiegos ir bus pavargęs. Jam trūksta iniciatyvumo, ką aš pasiūlau nuveikti, jam dažniausiai netinka, todėl mes tiesiog sėdime namie. Šią savaitę buvo mūsų draugystės metinės. Aš jų nesureikšminu, tikrai, niekada neminėdavom kažkaip ypatingai, jis man padovanodavo gėlių, aš jam kokią smulkmeną ir tiek, bet šiemet jis pamiršo, buvo su draugais bare ir net žodžiu manęs nepasveikino. Liūdna.. Žinoma, turi jis ir gerų savybių, bet jos jau pradeda blėsti mano akyse dėl aukščiau išdėstytų argumentų.
Labai atsiprašau, kad taip išsiplėčiau, bet man tikrai labai skauda širdį dėl visos šios situacijos, esu visiškai pasimetusi, nežinau, kaip elgtis toliau. Taigi, prašau, Jūsų, patarimų, kaip elgtis, kaip Jums ši situacija atrodo iš šalies? Ar matote ateitį su tokiu vaikinu? O gal nereikėtų aukoti gražiausių savo metų ir skirtis? Bet aš taip bijau likti viena.. Lauksiu patarimų, ačiū visoms, kurios perskaitys!

Išeitys dvi, arba priimate savo vaikiną toks, koks jis yra, arba skirstotės. Jums pačiai rinktis, čia nei kokie forumai, nei giminės/draugai nepadės.

Pati sau atsakete i visus iskeltus klausimus, as tik nutryniau likusia dali.
O del vienatves... Ar 4 metai su juo, bet VIENISAI-ne per ilgas laikas? Gal laikas skirstytis ir ieskoti zmogaus, su kuriuo nebusit viena?

Perskaičiau tik pusę, nes nebemačiau laiko gaišti savo laiko. Man kilo vienas klausimas: už ką jūs jį mylite? Už išvaizdą, jo gerą "galiuką"? O gal dar jis ir ne koks ir tame reikale?
Žinote, aš irgi pirmiausia renkuosi pagal išvaizdą, bet po to jau išsirinkus reikia žiūrėti ir į sielą, į suderinamumą. Aš pati esu paleidusi modelinio grožio vaikiną, nes nelipo kažkas jau iš pat pradžių, net šneka sunkiai mezgėsi. Nusprendžiau, kad duodu jam paskutinį šansą, paskutinį susitikimą, net buvau nusprendusi, kad jei užsibūsime, leisiu jam pas mane tada nakvoti ir gal kaip nors sulipsime, bet jis tada juo nepasinaudojo, turėjo svarbesnių reikalų, o aš nebenorėjau jo laukti ir taip iš dalies gyvenome skirtinguose miestuose, buvo trukdžių susitikimams. Na žodžiu. Kartais (nesakau, kad visada), nepatogius žmones reikia paleisti ir eiti tolyn. Yra žmonės, kuriuos galima prisitaikyti pagal save, susiderinti per laiką, bet jūsiškis matosi net nenori derintis, tobulėti kartu.
Nebūkite kvaila, nemylėkite emocijomis kaip kokia paauglė, o mylėkite protu. Jūsų protas aiviazdžiai sako, kad šis jūsų pasirinktas - ne jums

Man ir buvo panasiai. Draugavpm 5 metus. Del panasiu bedu isiskyriau. Tik tiek, kad mes beveik visa laika gyvenom kartu. Tada jis ir tuoktis uzsimsne(nzn kiek rimti jo ketinimai buvo tuo metu), darbe patapo aktyvesnis, nors anksciau jam vos ne vergove atrodydavo. Esme lb paprasta jis toks yra, jus ji priimsit toki arba ne. Maniskis lb geras viduj buvo, nors jo savanaudiskos logikos nesuprasdavau. Lb saziningas, nuosirdus. Taip galima sutikti kitokiu vaikinu. Normaliu is paziuros. Bet jie man lb pavirsutiniski atrodo. Gal reikia daugiau laiko

Tik bėda, kad ji bijo būti viena. bet juk yra šeima, kuri jus palaikys. Pabandykit pakalbėt su artimaisiais, kaip jie iš šalies mato jūsų santykius. Man atrodo, kad jie mato viską, tik nesako jums savo nuomonės, kad neskaudintų.


Čia laikas bus ne sąjungininkas, bet priešas. Nes kuo toliau, tuo ji labiau jausis vienišesnė. Deja.

Toks vaizdas kad draugas nupezęs, ligotas pensinykas , nei rimto ką veikia nei linksmintis žmoniškai moka Su tokiu, kur vien apmaudą kelia ir jokio polėkio- nedraugaučiau nė menesio, ne tam jaunystė duota kad vienai bliaut pastoviai. Drąsiai sakyčiau NEXT.
Papildyta:

Tai kad ji ir dabar viena.

O man atrodo, kad draugas jūsų nemyli. 4 metus esate kartu, bet net nepristatė jūsų savo šeimai...pripažinkit, kad gana keista. Jei vyras myli, nori būti su savo moterimi kartu, planuoja su ja ateitį, jis būtinai norės ją supažindinti su savo šeima. Gal jam tiesiog tokie santykiai yra patogūs. O gal ir jums vertėtų šiek tiek paeksperimentuoti ir tuomet galutinai pati susidėliotumėt visus "už" ir "prieš". Paprašykit supažindinti su šeima, jei norės vakare susitikti, pasakykit, kad jau jums per vėlu, nes ryt į darbą ir jau esate lovoje ir pan. Jei esate jam svarbi, o jis tiesiog tik uždaras, pajautęs, kad truputį traukiatės, tikrai nenorės jūsų prarasti.

Viau , kaip slyksciai susiskaite. Next.

Ačiū visoms už pasisakymus Visi jie verčia mane susimąstyti. Ypatingai įstrigo Raselėuogelė žodžiai, kad aš ir dabar esu viena. Taip, Jūs, visiškai teisi, esu. Jaučiu tutumą širdyje, kurios niekas neužpildo. Net kai susitinkam aš jaučiuosi liūdnai. Pradėjau aiškiai jausti, kad tai ne mano žmogus, bet aš nenoriu jo skaudinti.. Žinau, kad jeigu jį palikčiau, jis kentėtų. Labai ir tikriausiai bandytų mane susigrąžinti, nuo ko man būtų tik sunkiau. Prieš dvejus metus mes jau skyrėmės, taip pat mano iniciatyva ir praktiškai dėl tų pačių priežasčių. Kurį laiką, maniau, kad jis ikrai pasikeitė, bet supratau, jog žmonės nesikeičia. Neįmanoma pakeisti savo būdo bruožų. Jis stngėsi, pasikeitė tam tikri aspektai į gerąją pusę, bet esminiai skirtumai išliko. Kuo toliau tuo labiau jei man bado akis. Ir labai bijau, kad dėl savo altruistiškumo, geros širdies jo nepagailėčiau ir nepasmerkčiau savęs nelaimingam gyvenimui..

Sveika. Skaitant tavo zinute labiausiai istrigo sitie zodziai. Tu esi jo mergina, o ne mama. Beje ir mamos ne visos bijo del savo vaiku. Kaip pasiklos - taip issimiegos yra tokia patarle. Nesuprantu, kodel tu bijai? Gal po menesio ar po metu jus nebusite pora(nors poros as ir dabar nematau), tai kodel tu turi bijoti uz kita suaugusi zmogu?

Nezinau jo geru savybiu. Gal nesioja tave ant ranku kiekviena karta kai susitinkat, bet blogos savybes bado akis labai.

Viena is pagrindiniu priezasciu, kad jis neskaito jusu pora, tai nenoras supazindinti su tevais ir draugais.

Jam esi tiesiog patogi. Nemazai jaunimo pav. NO(cia gyvenu ir zinau, kad taip buna), pakol studijuoja turi ale drauga/drauge su kuriais sexsuoja. Gal tai grubiai nuskambejo, bet taip yra. Jokiu santykiu ir ateities planu nekuria. Baigia studijas ir issiskirsto. Bet tai abu ta zino. Abu tas tenkina. Gal tavo draugas irgi taip tik laikinai su tavimi, tau nezinant? Ar jus pakalbat apie ateiti? Mazdaug 5 metus i prieki? Ka jis galvoja daryti, kai baigs studijas? Ar pasikalbat apie tai? As dar drisciau manyti, kad jis gali tureti kita mergina, apie kuria jo tevai zino, todel jusu ir nepazindina. Ar jus abu is to pacio miesto? Ir ar jo tevai gyvena tame paciame mieste, kur jus? Kazkaip lb. jau tie uzdari zmones megsta gyventi dviguba gyvenima. Mano tokia patirtis.
Ir paskutinis patarimas butu. Galvok apie save. Gailek save, o ne ji. Kodel tu turi galvoti, kad jei tu ji paliksi, jis prapuls? Jis kaip tik, gal susiras mergina, kuri bus svarbi jo gyvenime. Tavo deka. O tu isisvadavus is netenkinanciu santykiu susirasi vaikina su kuriuo ziuresite ta pacia kryptimi.
P.s. As tavo vietoje(is tiek kiek aprasei), jei bijociau likti viena, pradeciau bendrauti ir su kitais vaikinais. Bent pazinciu puslapyje. Bent susirasineciau su jais.

Skaitant is sono galima pagalvoti, kad jusu santykiai trunka kokia savaite. Tevu nepazistate, kartu negyvenate, jis nepasakoja, ka veikia, jokiu kalbu apie vestuves.
Paprastai su laiku zmones tampa artimesni ir santykiai nestovi vietoje, o juda link seimos kurimo. Aisku, dar jauni esate, tai tikrai anksti vestuvems ir vaikams, bet jis elgiasi taip, tarsi butumete kokia laikina uzklydele. Per 4 m jokio postumio link rimtesniu ketinimu.
Is savo patirties tai pasakysiu, kad niekada nereikia gaileti vyro, kuri norite mesti. Gailekite saves, savo laiko, savo ateities, prarastu galimybiu.
Siaip niekas negali pasakyti, kas yra normalu, kas ne, koks vyras geras, koks ne, bet jusu santykiuose nera baziniu dalyku. Jokio emocinio artumo, nes savo uzdarumu jis jus laiko toli toli, jokiu ateities planu.

Papildyta:


labai pritariu