Aciu jums visoms, uz gerus palaikancius zodzius ir uz skeptiskus. Ne i viska atsakau, bet apgalvoju. Gal ir nesu niekuo ypatinga, bet esu sazininga su savim. Stengiuos isiklausyti i save, kaip jauciuosi kuriuo klausimu, ar cia pati taip jauciu, ar kazkas itikino vienu ar kitu dalyku tiketi...
Jeigu buciau laukusi, kol busiu tvirtai apsisprendusi viska baigti, be jokios rizikos gryzti atgal, niekada nebuciau to padariusi. Negaliu buti tikra. Bet siuo metu esu tvirta. Tai nereiskia, kad jo nenoriu. Oj, kaip noriu. Visa diena vis sukasi kazkur netoli. Bet negaliu eiti atgal. Guodziu save, kad jeigu jis rimtai i mane ziuri, tai niekas cia nesibaigs, nors suprantu realiai, kad per trumpai bendravom, kad daryti tokius drastiskus sprendimus gyvenime. Na, o jeigu jis neziuri rimtai i mane, i mus, tai juk tikrai geriau kad tai baigtusi dabar, kai nuoskaudu nera, kai nusivylimu nera, kai nera zverisko prisirisimo, kai dar nedaug tos bendros istorijos.
Siandien kaip tycia visur ji sutinku. Darbe renginys. Ruosemes nuo pat ryto.. jauciu nuolat jo zvilgsni, kaip gaudo akimis. Bet tai tik dar labiau sustiprina mano ryzta. Turiu islipti is to, kur pati ilipau. O tas ilgesys ir nepatenkinamas troskimas tegus pasekmes nelegalaus malonumo...