eiciau.
maza kad gali nesidziaugti.
pvz, mes su ex turim bendra vaiko kapa, kuri tvarkom.
tai dabartine exo drauge kazka labai pavyduliavo man, kad su exu sueinam, vazinejam taip "random", tai i parda, tai i picerija, tai ant kapu.
pradejo visur prasytis kartu, na, man gi negaila, susisprausim i ta masina.
tai ji net i kapines verzesi su mums; pradzioje galvoju: kas per bajeris,pas
musu mirusi vaika, (gi ne i restorana su zvakem einam, ko cia jai sekioti???), o paskui galvoju, ok dzin, tebunie. Paskui net juokas buvo suemes, nes gerai pagalvojus, is sono atrodem kaip is turkisko serialo: dvi moterys su kauptukais kapa tvarko, ex salimais irgi zole pjauna.
bent jau mano drauges tai zvenge, isgirdusios.
pasake: nu given444, tik pas tave tokios scenos, knyga is tavo gyvenimo galima rasyt.
pamazu ji pamate, jog as nesiseilioju, nezvelgiu i savo ex suns akimis, (o ir jis taipogi nezvelgia taip i mane), nei specialiai retinu susitikimus, nei lendu jiems abiems i sikna.
Kas po to? Po to susidraugavom su ja; (as jos mergaitei esu padejus su privaciais mokslais; kitas jos mergaites esu ziurejus, o ji - mano bachuriuka, kai reikalas budavo; nu zodziu, visai gerai susimixavom.)
Pradedavo net man skambinti, kartais net pasiguosdavo su mano ex susipykus, ir kivircu metu net saukdavo jam: as dabar suprantu, ko given444 su tavim neistvere...
esme buti naturaliam, nes bjauriausia neitikti ne kitam, o paciam sau.