Depresija

Geriau tegu nekuria (liūdnas wahahaha).

Man šiek tiek gėda čia skųstis jau. Bet tik šiek tiek. Aš išprotėsiu. O gal JAU išprotėjau...

apie haliucinavima, mane nuosirdziai pralinksmino.
o padedu sau jega ir prievarta pagrinde. gelezine rutina, ritualais. be abejo narkotikais. kartais jau net man nelabai patinkanciais narkotikais. o siaip as daug dirbu. gal tai padeda "ne visai haliucinuoti" lol.


ka matot.
man taip keista, kad jus sakot, kad rasau padrikai. man kaip tik atrodo, kad rasau labai nuosekliai ir super aiskiai. aisku, buna koks vejas prapucia teksta. bet is esmes, net grizau specialiai paskaityt (niekad to nedarau), viskas skaidru. is kitos puses as rasau su daug metaforu, kitus tai vargina.
"prie meno" ... nu baikit.


nekuriu as nieko panasaus. ir nesiruosiu, tai gali but rami.

neisprotejai, Night, jeigu isprotetum - pati to nepajustum.

Tas "prie meno" reiškia kažkokį panašų "keistumą", kaip kad man sakė. "Prie meno" =haliucinacijos, bet susišnekėt įmanoma. Tavo jis daug daug labiau ir kitaip nurautas. Kvaila lygint, nes mus jie kas ir vienija, tai tik atsilaisvinę varžteliai. Bet čia turi omeny TAI.
Tos visos metaforos aplinkiniams ir neatrodo natūralios. Todėl ir diagnozės šizo-. Mano gi irgi šizo- skalė ne ten, kur normaliems dvikojams būna, nors man labai toli iki Cremaster.

Žinau, kad ne tikra to žodžio prasme išprotėjau. Bet nežinau, kaip teisingiau pasakyt. Einu iš proto... Ir rankinėj neturiu nei 1 ratuko. Būtų gal palengvinę tą prakeiktą nežinau ką, mano durnoj galvoj.

Creamaster, kaip pasamones srautas. Skemos "balta drobule"

px tos diagnozes. praejo laikas, kai buvau akis isvertus del tu raidziu ir skaiciu. galu gale niekas nieko konkreciai ir negali ivardinti. "cia gal taip, gal cia va kitaip, o cia ziurek panasumas i ana, bet sitas nesutampa, tai px rasom sita ir bus gerai." zjb. be to pastebejau tendencija, kad jau ir patys psichai tu kodu privengia. aisku as privaciai narkotikus šniaukščiu, tai gal tik ten tokia "humaniska tolerancija" haliucinuojantiems lol.
Night, negi pas tave shizo spektro kodas uzdetas?

as iseinu i darba ir cia viskas labiau strukturuota. tie zmones, kiekvienas turi buti savo vietoj, jeigu netinka, tenka perkelti. darbe mane sunku isvesti is pusiausvyros. kitaip tariant, ne darbas mane isveda is pusiausvyros. tik aisku visokiu saugikliu esu prisikaisiojus.

pasamones strautu jeigu cia atvemciau, tai abejoju ar kazam is salies butu galima suprasti kazka bent apgraibom. nes tai ir ne tik zodziai. dar megstu lenteles, simbolius, brezinius. jokio isskirtinumo tame ner. kiekvienas samoningas, save stebintis gali isiklaustyt i pasamone. aisku, debilai, net nesuvokia, kad ta pasamone turi, nors ir jiems kibirksciuoti gali prie miega. bet cia kita tema.

-Man irgi lygiai taip pat. Seniausiai supratau, kad kodai nk nereiškia. Reiškia gydytojui, nes pagal tai taiko haliucinogenus. Šizo pas mane nefigūruoja. Tas "keistumas" nėr išreikštas, kiek depresūcha. T.y., toli gražu ne tiek. Pagal paskutinį testą, depresūcha padebesy. Nors taip nesijaučiu. Nerimas išvi virš debesų. Irgi netiesa. Jei db virš debesų, nžn., kas buvo seniau ir kodėl aš dar kvėpuoju.
Istorija nutyli, kad mane, kažkodėl, akivaizdžiai prikelia ne AD, o šizo- vaistai [wahahaha].

Humaniška tolerancija yra kiekvienoj poliklinikoj. Kodais per daug negali švaistytis, nes iš švelnesnio į rimtesnį galima nesunkiai pakeist, o pvz., iš šizofrenijos į šizotipinį ne. Reikia konsiliumo, tai nelogiška ir bla bla.
O kad kodu turi aprašyt suprantama. Nesukurs kiekvienam atskiros diagnozės, kuris perdžia ne tuo laiku, kuris yra pagal apibrėžimą.
Visos psicho ligos yra arba emocinės, arba mąstymo/suvokimo. Žinau, kad aš daug labiau "sutrikus" emociškai ir to užtenka.

--Kad dirbi yra daug. Kai žmogus nebepadirba, man pagal save aišku, kad yra totalus pzdc.

---Išskirtinumas ir yra tame (gal teisingiau savitumas), kad ne kiekvienas vemdamas savo mintis naudoja metaforas ir apskritai sakinius konstruoja taip, kaip tu. Ir mąsto apie tuos dalykus, apie kuriuos tu.

Aš, būna, spiegiu: "ojojojoooooooooooooooooj, šmaikštuolis man negražų žodį parašė!!!", "Padariau klaidą darbe. Kas man bus, kas man bus!!!", etc. Čia jau kitas daunizmo kraštutinumas nuo tavo metaforų.


Apie ką aš čia. Iš tikro vėl bėdos man darbe. Tiesiai šviesiai pranešiau, kad kiosko valdžią pašersiu ratukais. Ir man jau dzin.

aš irgi manau, kad cremaster rašo nuosekliai, net galiu skaitydama pagauti minties seką, ir kas kodėl parašyta.

šioje temoje mes bėdavojamės, kaip kiekvienai blogai ir netgi kaip kiekvienai skirtingai blogai ir blogiau, kitaip negu visom. Pastebėjot? Aš irgi taip darau. Ir man rimtai taip atrodo

Jau gal rašiau kažkada, kad man galėtų neurologai ir psichiatrai pasakyti, kad aš esu sveika ir aš nusiraminsiu. Neretai net ir jaučiuosi sveika ir visiškai normali. Bet vos tik kas, koks komentaras iš šalies, galvos apsvaigimas, rankų padrebėjimas, pastabumo sumažėjimas ir man jau iškart, o, vėl prasideda Kur kitas žmogus tiesiog nurašytų nuovargiui. O aš jau nesuprantu, kas yra kas. Jau irgi rašiau. Nežinau, kas normalu. Kažkokia paranoja Ligos ieškojimas Eisiu šią, kitą savaitę pasitikrinti, gal nusiraminsiu.
Papildyta:

kaip aš pasiilgau nebegerti vaistų

Man tai taip neatrodo, kad kiekvienos blogumas kažkoks labai skirtingas. Kad skirtingo stiprumo, tai taip. Be to, dabar čia Cremster apsivėmė, kitos kažkaip pasilaikyt vėmalus sau ėmė arba nėr taip blogai. Nu man savaitgalį buvo neblogos šakės užėję. Bet tai vis tiek palyginus su praeitim, geriau nelygint. Viau.

O daug vaistų geri, Deraramos? Aš jau kažkaip nebetraktuoju kaip kokios ligos to savo ėjimo iš proto, nors ir AD gėrimas rutina. Man tas pat, kas vitaminą praryt.

Geriu trijų rūšių, bet vienus jau mažinu, bet vėl kažkas užėjo, tai nzn, ką vėl pasakyt psichui, ką jis man pasakys. O pasakys aišku pagal tai, ką aš jam pasakysiu. Tai vat ir nežinau.

Bet juk neturi taip būt. Nenormalu nuolat gert AD. Depresija yra pagydoma liga. Ar bent labai apmalšint įmanoma.

Ir neuroleptikus geri?
Šitie zarazos. Man jie gerai, kai kurie, nepalygint su AD, bet ilgai nepakeliu, vis išlenda kokie sunkūs šalutiniai. Bet jie ir neskirti nuolat gert.

Jeigu depresija. O jeigu ne? Juk "nepagydoma" depresija, kiek žinau, požymis, kad "liga" gali būt rimtesnė, nei depresija. Aišku, gali būt ir įprotis, ar tiesiog depresyvoka melancholiška asmenybė.
Jau kas kas, tikrai savo kailiu pajutau, kokio levelio neįgalumą gali pakišt depresūcha. Iki tikro invalidumo. Bet man vis tiek neapsiverčia vadint liga. Gal tikrai teisingiau emocinis sutrikimas.

Aj. Koks skirtumas. Dieve mano, koks sudėtingas visas šitas gyvenimas. Negana nuo kitų dalykų neatsipaipalioju, jau vėl prisidės darbas. Ir taip per amžius.
Šįsyk psichologė sakė, kad pažengiau į priekį. Kad kalbu atviriau. Apskritai daugiau kalbu. Bet dabar jau aš nematau tolesnio žingsnio pirmyn. Kalbam tą patį per tą patį. Nes savo bėdų taip ir nesugalvoju kaip išspręst. Nusifilosofuot galima iki nukritimo. Bet konkretūs pokyčiai nenusimato, nes net nežinia, kokie jie turėtų būt.

atvirai pasakius, mane kartais kai suima, tai net kraujo skoni burnoj jauciu, o nuo stovejimo kaip styga ant lyno, kojos atrodo i kita puse linkti ima. bet siaip tai as ok. kitasyk net neitiketina, kad visa tai pavyksta isgyventi.

bet savijauta lyg guletum ant elekrines paklodes prie minus dvimpenkiu ir nejungtum jos, nes nenoretum istraukti ranku is klyno, kuris bent siek tiek jas sildo.

riba slidi. tarp noru ir galimybiu.

O man atrdo, kad depresija yra nepagydoma. As juk puikiai jauciausi jau kokius 4 metus ir gydytoja leido nutraukti AD. Ir ka - po dvieju menesiu negerimo tooookion duoben ikritau, kad manaiau jau viskas, amen. Jau bus du metai kaip kapstausi. Zinoma, dabar jau ne taip tragiska, kaip 2014 pavasary, kuomet pusmeti apskritai is lovos nelipau, nerimas ir panikos atakos krate nuolat, svoris katostrofiskai krito, bet dar yra nerimo, baimiu.
Tiesa, vel pradejau lankyti stacionara ir vel geriau emiau jaustis. Zodziu, mane stacionaras patempia I virsu. Spalio, lapkricio menesiais turejau stiproka paumejima, nerimas ede kaip reikalas.