kiek teko girdet, depresija nepagydoma, kaip alkoholizmas. gali negerti, bet bet kada yra tikimybe atkrist.
QUOTE(mylimuke! @ 2016 01 12, 20:38)
kiek teko girdet, depresija nepagydoma, kaip alkoholizmas. gali negerti, bet bet kada yra tikimybe atkrist.
aš dabar jau ant savo kailio tą suprantu. ne visi krenta į tikrai ūmias depresijas. nevienodai skaudžiai išgyvena gyvenimo negandas. pavyzdžiui konkretus pavyzdys. vėl apie darbą, bet gal neapsivemsit. sename darbe dirikas turėjo madą prieš laisvadienį sunervint skambučiu ir pasakyt apie klaidas, išreikšt nepasitenkinimą, ar pan. nežinau, ar jis turėjo talentą būtent prieš laisvadienius pataikyt, ar sąmoningai stengės. bet aš susigūždavau ir užsinerimaudavau tiek, kad per laisvadienius ir iki virtuvės ėst pasiimt sunku būdavo. vienužo kaip invalidė jausdavaus, kaip su kokia 40tempa. kolegė tokiu atveju susinervindavo tuokart. paburdėdavo, anam negirdint išdėdavo į šuns dienas (žinoma, su potekste, kad jis neteisus, o ji teisi) ir jos laisvadienių tai neįtakodavo. nu ir, žinokit, aš suprasdavau, kad nesąmonė taip stresuot, ir ten ne jokia pasaulinio masto tragedija. bet jūs man pabandykit įrodyt praktiškai, kad tai nesvarbu, einam tūsintis savaitgalį (teoriškai suprantu, įrodykit praktiškai). na, man tai svarbu. labai. ir ką jūs man padarysit? galit kuolą ant galvos tašyt.
arba kad ir su tuo bernu. nu dingo ryšys. nu ir einu su kokiu kitu patinu vyno siurbt. teoriškai. o praktiškai negaliu. nes tai prieš mano sušiktą natūrą. ir aš nenoriu nusispjaut į aną žmogų. nu nes jis man svarbus. ir ką jūs man padarysit. tai kas, kad jam nusišikt ant manęs.
galvojau, kad tokius reikalus reikia spręsi taip. aš tikinti. pasimeldžiu už save ir už tą kitą žmogų. palinkiu laimės ir ramybės. ir STENGIUOS užsiimt savais reikalais bent minimaliai. per negaliu. t.y., ar išeit į kokią parodą, ar išsivalyt langus. kaip ten sako - niekas nepasikeis, jei sėdėsi ir "verksi". nepasikeis. bet jei iškeliu koją per prievartą ar dėl buities kažką padarau, kaip kūju per galvą trinkteli suvokimas: KOKIA DEBILĖ. kam tos parodos, koncertai, skalbiniai. nieko tai nepakeitė. kaip galėjau tom nesąmonėm užsiimt, tuo metu, kai man "gedulas". neverta aš tokių pramogų. jau geriau būčiau sėdėjus ir meldusis. arba miegojus ir negirdėjus savo nykios egzistencijos.
tas reikalas man truputį savaime praėjo, palengvėjus depresijai, bet iš namų išeit ir su buitim vis dar sunku. bet, ačiūdie, nebe taip baisiai viskas sunku.
remisija būna, jei tai vadint liga. nu, bet, gripu irgi žmogus suserga, kai pasveiksta, nreiškia, kad vėl kada nors nesusirgs.
še, paklodę. žn., kaip man jos gaunas.
Night, kodel tu neverta pramogu ir kt gerio gyvenime?
QUOTE(mylimuke! @ 2016 01 13, 01:43)
Night, kodel tu neverta pramogu ir kt gerio gyvenime?
šiandien privėmiau daug ir esu apie tai vėmus ilgiausias paklodes seniau. nebesikartosiu, žinok... galų gale, kitas, manantis kitaip to nesupras. narpliojam tą su psichologe. kol kas bergždžiai.
čia vienas iš prioritetinių klausimų man ten. nes būtent tas reikalas yra vienas labiausiai kankinančių ir bloginantis gyvenimo kokybę (na taip, aš žinau, kad pati save kankinu, ne kažkas kitas., bet nuo to nelengviau).
Mėja, užšalai?
Papildyta:
Mylimuke, tu paklodžių neskaitai gi, kas čia daros.
QUOTE(Night13 @ 2016 01 13, 01:55)
šiandien privėmiau daug ir esu apie tai vėmus ilgiausias paklodes seniau. nebesikartosiu, žinok... galų gale, kitas, manantis kitaip to nesupras. narpliojam tą su psichologe. kol kas bergždžiai.
čia vienas iš prioritetinių klausimų man ten. nes būtent tas reikalas yra vienas labiausiai kankinančių ir bloginantis gyvenimo kokybę (na taip, aš žinau, kad pati save kankinu, ne kažkas kitas., bet nuo to nelengviau).
Mėja, užšalai?
Papildyta:
Mylimuke, tu paklodžių neskaitai gi, kas čia daros.
čia vienas iš prioritetinių klausimų man ten. nes būtent tas reikalas yra vienas labiausiai kankinančių ir bloginantis gyvenimo kokybę (na taip, aš žinau, kad pati save kankinu, ne kažkas kitas., bet nuo to nelengviau).
Mėja, užšalai?
Papildyta:
Mylimuke, tu paklodžių neskaitai gi, kas čia daros.
tavo paklodes dazniausiai skaitau.
psichologe irgi mano, kad vis tik esi verta gerio gyvenime?
QUOTE(mylimuke! @ 2016 01 13, 08:46)
psichologe irgi mano, kad vis tik esi verta gerio gyvenime?
Tokiais klausimais man kitų nuomonė nesvarbi, nes išgyventi visą tai reikia man, ne kitiems. Bet, turbūt skaitosi, kad dirbam tuo klausimu su ja. Tik kad aš progreso nematau.
QUOTE(Night13 @ 2016 01 13, 11:46)
Tokiais klausimais man kitų nuomonė nesvarbi, nes išgyventi visą tai reikia man, ne kitiems. Bet, turbūt skaitosi, kad dirbam tuo klausimu su ja. Tik kad aš progreso nematau.
Nu turbut jos darbas pabandyti pakeisti tavo pacios nuomone apie save
QUOTE(mylimuke! @ 2016 01 13, 12:23)
Nu aš pati tikiu, kad mano ta nuomonė nei labai protinga, nei teisinga. Pripažįstu, todėl lankaus pas ją.
gavau AD 2 menesiams. nezinau ar sutapo bet kelias dienas negeriau, kai baigesi, ir vel lengvai hujova.
ir galvoju gal be reikalo is konsultaciju issibraukiau. jauciu rimta problema del darbo. suvokiu, jog tai ner normalu, vengiu kaip maro, susigalvoju tokiu uzsiemimu, kuriu nesiemiau labai ilga laika. nepasitikiu savo protu jegomis pakankamai gerai atlikti ta darba. zinau, kad niekas nemus, nebars, net nekritikuos, bet tiesiog nekyla rankos pradet. kankinuosi siaubingai jau kokia savaite (dar kelias sav pries tai kankinausi maziau).
daug is saves reikalauju ir dar blogiau, kad terminu jokiu kaip ir nera, niekas neuzspaudzia i kampa.
tai va.
ir galvoju gal be reikalo is konsultaciju issibraukiau. jauciu rimta problema del darbo. suvokiu, jog tai ner normalu, vengiu kaip maro, susigalvoju tokiu uzsiemimu, kuriu nesiemiau labai ilga laika. nepasitikiu savo protu jegomis pakankamai gerai atlikti ta darba. zinau, kad niekas nemus, nebars, net nekritikuos, bet tiesiog nekyla rankos pradet. kankinuosi siaubingai jau kokia savaite (dar kelias sav pries tai kankinausi maziau).
daug is saves reikalauju ir dar blogiau, kad terminu jokiu kaip ir nera, niekas neuzspaudzia i kampa.tai va.
QUOTE(Night13 @ 2016 01 11, 23:05)
Ir neuroleptikus geri?
Šitie zarazos. Man jie gerai, kai kurie, nepalygint su AD, bet ilgai nepakeliu, vis išlenda kokie sunkūs šalutiniai. Bet jie ir neskirti nuolat gert.
Jeigu depresija. O jeigu ne? Juk "nepagydoma" depresija, kiek žinau, požymis, kad "liga" gali būt rimtesnė, nei depresija. Aišku, gali būt ir įprotis, ar tiesiog depresyvoka melancholiška asmenybė.
Jau kas kas, tikrai savo kailiu pajutau, kokio levelio neįgalumą gali pakišt depresūcha. Iki tikro invalidumo. Bet man vis tiek neapsiverčia vadint liga. Gal tikrai teisingiau emocinis sutrikimas.
Aj. Koks skirtumas. Dieve mano, koks sudėtingas visas šitas gyvenimas. Negana nuo kitų dalykų neatsipaipalioju, jau vėl prisidės darbas. Ir taip per amžius.
Šįsyk psichologė sakė, kad pažengiau į priekį. Kad kalbu atviriau. Apskritai daugiau kalbu. Bet dabar jau aš nematau tolesnio žingsnio pirmyn. Kalbam tą patį per tą patį. Nes savo bėdų taip ir nesugalvoju kaip išspręst. Nusifilosofuot galima iki nukritimo. Bet konkretūs pokyčiai nenusimato, nes net nežinia, kokie jie turėtų būt.
Šitie zarazos. Man jie gerai, kai kurie, nepalygint su AD, bet ilgai nepakeliu, vis išlenda kokie sunkūs šalutiniai. Bet jie ir neskirti nuolat gert.
Jeigu depresija. O jeigu ne? Juk "nepagydoma" depresija, kiek žinau, požymis, kad "liga" gali būt rimtesnė, nei depresija. Aišku, gali būt ir įprotis, ar tiesiog depresyvoka melancholiška asmenybė.
Jau kas kas, tikrai savo kailiu pajutau, kokio levelio neįgalumą gali pakišt depresūcha. Iki tikro invalidumo. Bet man vis tiek neapsiverčia vadint liga. Gal tikrai teisingiau emocinis sutrikimas.
Aj. Koks skirtumas. Dieve mano, koks sudėtingas visas šitas gyvenimas. Negana nuo kitų dalykų neatsipaipalioju, jau vėl prisidės darbas. Ir taip per amžius.
Šįsyk psichologė sakė, kad pažengiau į priekį. Kad kalbu atviriau. Apskritai daugiau kalbu. Bet dabar jau aš nematau tolesnio žingsnio pirmyn. Kalbam tą patį per tą patį. Nes savo bėdų taip ir nesugalvoju kaip išspręst. Nusifilosofuot galima iki nukritimo. Bet konkretūs pokyčiai nenusimato, nes net nežinia, kokie jie turėtų būt.
Xanax, escilatopramą ir kvetiapiną - šitas neuroleptikas, ane? Man jį dar prieš pusantrų metų paskyrė, kai tik adaptacinį sutrikimą nustatė. Gėriau kelis mėn. (Fluanxolį), tada perėjau prie antidepresantų, tada viską nafik mečiau, tada buvo duobė ir tada nauja puokštė receptų, su kuriais gyvenu penktas mėnuo. Norisi permainų
Nu tai tą ir sakau, visos ligos pagydomos arba miršti galų gale. Bet nėra taip, kad amžinai kankintumeis ir net nemirtum. Būna remisijos, net su AIDS žmonės gyvena, vaistus gerdami ten kažkokius. Arba skydliaukės sutrikimais. Taip ir su depresija. Nu geriam vaistus, bet nėra juk amžinau jau taip labai blogai. Pagerėja, net vaistų dozė koreguojama, aišku, galima atkristi, bet visom ligom galima darkart susirgti. Nu nebent numiršti, kaip sakiau.
O ar tau taip labai reikia kažką spręsti? Kodėl negali gyvent tiesiog taip, kaip dabar, LEISTI sau būti tokia, kokia esi? Kuo tu bloga? Ar neatitinki kažkokių visuomenės normatyvų? Velniop juos. Kodėl blogai jauties, ar gali tą suvokti? Kas trukdo jaustis geriau ir ką darytum, jei jaustumeis geriau?
Ir be to prisimenu sakei, kad pati matei progresą, o dabar jau nebe?QUOTE(Nidulia @ 2016 01 12, 18:30)
Tiesa, vel pradejau lankyti stacionara ir vel geriau emiau jaustis. Zodziu, mane stacionaras patempia I virsu. Spalio, lapkricio menesiais turejau stiproka paumejima, nerimas ede kaip reikalas.
Nu žiūrėk kaip gerai, tau stacionaras padeda, aš irgi visai norėčiau palankyti jį, bet neturiu galimybės. Nors vis siūlo į ligoninę gultis, bet aš gal pabandysiu su psichologe ir vaistų pagalba pagyvent dar. O kas dar tau padeda jaustis geriau?
QUOTE(Night13 @ 2016 01 13, 00:04)
aš dabar jau ant savo kailio tą suprantu. ne visi krenta į tikrai ūmias depresijas. nevienodai skaudžiai išgyvena gyvenimo negandas. pavyzdžiui konkretus pavyzdys. vėl apie darbą, bet gal neapsivemsit. sename darbe dirikas turėjo madą prieš laisvadienį sunervint skambučiu ir pasakyt apie klaidas, išreikšt nepasitenkinimą, ar pan. nežinau, ar jis turėjo talentą būtent prieš laisvadienius pataikyt, ar sąmoningai stengės. bet aš susigūždavau ir užsinerimaudavau tiek, kad per laisvadienius ir iki virtuvės ėst pasiimt sunku būdavo. vienužo kaip invalidė jausdavaus, kaip su kokia 40tempa. kolegė tokiu atveju susinervindavo tuokart. paburdėdavo, anam negirdint išdėdavo į šuns dienas (žinoma, su potekste, kad jis neteisus, o ji teisi) ir jos laisvadienių tai neįtakodavo. nu ir, žinokit, aš suprasdavau, kad nesąmonė taip stresuot, ir ten ne jokia pasaulinio masto tragedija. bet jūs man pabandykit įrodyt praktiškai, kad tai nesvarbu, einam tūsintis savaitgalį (teoriškai suprantu, įrodykit praktiškai). na, man tai svarbu. labai. ir ką jūs man padarysit? galit kuolą ant galvos tašyt.
arba kad ir su tuo bernu. nu dingo ryšys. nu ir einu su kokiu kitu patinu vyno siurbt. teoriškai. o praktiškai negaliu. nes tai prieš mano sušiktą natūrą. ir aš nenoriu nusispjaut į aną žmogų. nu nes jis man svarbus. ir ką jūs man padarysit. tai kas, kad jam nusišikt ant manęs.
galvojau, kad tokius reikalus reikia spręsi taip. aš tikinti. pasimeldžiu už save ir už tą kitą žmogų. palinkiu laimės ir ramybės. ir STENGIUOS užsiimt savais reikalais bent minimaliai. per negaliu. t.y., ar išeit į kokią parodą, ar išsivalyt langus. kaip ten sako - niekas nepasikeis, jei sėdėsi ir "verksi". nepasikeis. bet jei iškeliu koją per prievartą ar dėl buities kažką padarau, kaip kūju per galvą trinkteli suvokimas: KOKIA DEBILĖ. kam tos parodos, koncertai, skalbiniai. nieko tai nepakeitė. kaip galėjau tom nesąmonėm užsiimt, tuo metu, kai man "gedulas". neverta aš tokių pramogų. jau geriau būčiau sėdėjus ir meldusis. arba miegojus ir negirdėjus savo nykios egzistencijos.
tas reikalas man truputį savaime praėjo, palengvėjus depresijai, bet iš namų išeit ir su buitim vis dar sunku. bet, ačiūdie, nebe taip baisiai viskas sunku.
remisija būna, jei tai vadint liga. nu, bet, gripu irgi žmogus suserga, kai pasveiksta, nreiškia, kad vėl kada nors nesusirgs.
arba kad ir su tuo bernu. nu dingo ryšys. nu ir einu su kokiu kitu patinu vyno siurbt. teoriškai. o praktiškai negaliu. nes tai prieš mano sušiktą natūrą. ir aš nenoriu nusispjaut į aną žmogų. nu nes jis man svarbus. ir ką jūs man padarysit. tai kas, kad jam nusišikt ant manęs.
galvojau, kad tokius reikalus reikia spręsi taip. aš tikinti. pasimeldžiu už save ir už tą kitą žmogų. palinkiu laimės ir ramybės. ir STENGIUOS užsiimt savais reikalais bent minimaliai. per negaliu. t.y., ar išeit į kokią parodą, ar išsivalyt langus. kaip ten sako - niekas nepasikeis, jei sėdėsi ir "verksi". nepasikeis. bet jei iškeliu koją per prievartą ar dėl buities kažką padarau, kaip kūju per galvą trinkteli suvokimas: KOKIA DEBILĖ. kam tos parodos, koncertai, skalbiniai. nieko tai nepakeitė. kaip galėjau tom nesąmonėm užsiimt, tuo metu, kai man "gedulas". neverta aš tokių pramogų. jau geriau būčiau sėdėjus ir meldusis. arba miegojus ir negirdėjus savo nykios egzistencijos.
tas reikalas man truputį savaime praėjo, palengvėjus depresijai, bet iš namų išeit ir su buitim vis dar sunku. bet, ačiūdie, nebe taip baisiai viskas sunku.
remisija būna, jei tai vadint liga. nu, bet, gripu irgi žmogus suserga, kai pasveiksta, nreiškia, kad vėl kada nors nesusirgs.
Labai tave suprantu, aš lygiai taip pat nerimauju, baubiu kaip vaikas už kritiką, parsinešu namo visas negandas iš darbo. Dėl to psichologė sakė, kad dar ne visai man gerai. O tau nėra, kad labai didelę įtaką daro ir pagyrimai, gera kitų žmonių nuomonė apie tave? Neveikia atitinkamai - nepakylėja iki padebesių?
Nes aš tai žiauriai nuo to priklausoma.Man labai patinka, kad tu ne tik žinai, kaip elgtis, kad tau būtų geriau, bet ir darai - pasimeldi, eini, kruti, kažką veiki, nesėdi ir nesiūbuoji į vieną tašką žiūrėdama. Esi tokia pažengus depresikė. Nes naujokai būna užsiciklinę, kad niekas jiem negali padėti ir visas pasaulis atsakingas už jų savijautą, bet tik ne jie patys.
QUOTE(VėjoVaikas @ 2016 01 13, 20:43)
gavau AD 2 menesiams. nezinau ar sutapo bet kelias dienas negeriau, kai baigesi, ir vel lengvai hujova.
ir galvoju gal be reikalo is konsultaciju issibraukiau. jauciu rimta problema del darbo. suvokiu, jog tai ner normalu, vengiu kaip maro, susigalvoju tokiu uzsiemimu, kuriu nesiemiau labai ilga laika. nepasitikiu savo protu jegomis pakankamai gerai atlikti ta darba. zinau, kad niekas nemus, nebars, net nekritikuos, bet tiesiog nekyla rankos pradet. kankinuosi siaubingai jau kokia savaite (dar kelias sav pries tai kankinausi maziau). daug is saves reikalauju ir dar blogiau, kad terminu jokiu kaip ir nera, niekas neuzspaudzia i kampa.
tai va.
ir galvoju gal be reikalo is konsultaciju issibraukiau. jauciu rimta problema del darbo. suvokiu, jog tai ner normalu, vengiu kaip maro, susigalvoju tokiu uzsiemimu, kuriu nesiemiau labai ilga laika. nepasitikiu savo protu jegomis pakankamai gerai atlikti ta darba. zinau, kad niekas nemus, nebars, net nekritikuos, bet tiesiog nekyla rankos pradet. kankinuosi siaubingai jau kokia savaite (dar kelias sav pries tai kankinausi maziau).
daug is saves reikalauju ir dar blogiau, kad terminu jokiu kaip ir nera, niekas neuzspaudzia i kampa.tai va.
tai sugrįžk į konsultacijas, ar negali? O tavo aprašyta situacija yra normali kiekvienam žmogui, tai vadinama prokrastinacija arba savipisa, atsiprašau už žodį, ir žinai kas padeda? PRADĖTI. Tiesiog atsisėsk ir pradėk, tiesiog atsiversk, ir IŠKART bus viskas žymiai paprasčiau. Nors turbūt nedarysi tu to ir toliau grauši nagus ir vesi save iš proto. Bet tai tavo pasirinkimas. Būk tikra, kad niekas tavo rankų nepririšo ir tu vis dar esi įgali.
o kokia liga yra rimtesne nei depresija?
