Sveiki.
Nebežinau nei ką daryt, nei pas ką kreiptis.
Situacija tokia - teko grįžt karšint demencijos ir dalinio paralyžiaus paveiktos mamos,
kuri gyvena su alkoholiku (jau ir bedarbiu) tėvu, jo (po vedybų) vardu registruotame bute (už 50 km nuo mano darbo vietos, į kurią kasdien važinėju).
Su tėvu niekad nesutarėme, todėl dabar nuolatiniai su juo barniai, skandalai ir (taip, net šitaip) muštynės.
Po kelių gyvenimo su jais mėnesių jaučiu, jog greitai važiuoja stogas, agresijos lygis kyla ir suicidinės mintis vis dažniau aplanko.
Savo šeimos nesukuriau ir jei toliau būsiu tokios situacijoj, abejoju ar sukursiu.
Man labai reikia pagalbos - psichologai nieko konkretaus nepataria, draugų nelabai bėra ir su kuo pasikonsultuot jau nebežinau.
Ką daryt? Be manęs motinos nėr kam slaugyt. Į slaugos namus atiduot - sąžinė neleidžia, o ir ji pati nenori (+tai jai sukels didelį stresą),
tačiau išsikraustyt nėr kur - finansiškai nepatempsiu, nors tai atrodytų geriausias ir ramiausias variantas bent nervams sustabilizuot.
Skirtis ir toliau tam pačiam bute gyvent su alkoholiku, psichologinį ir fizinį smurtą taikančiu žmogumi? Nemanau ar įmanoma apskirtai greitai išsiskirt, nes sakė jei nors pradėsim procesą - išlėksim į orą kartu su butu, nes "jis šeimininkas".
Nebeturiu jėgų taip toliau gyvent - vis dažniau supykusi šaukiu ant motinos, kuri jau realiai kaip koks vaikas temąsto.
Ką daryt? padėkit...
Užuojauta Wwola, ypač, kad tėvas toks. Kiek supratau, anksčiau turėjai, kur gyventi t,y, ne tėvo būste. Vienareikšmiškai atiduočiau motiną į slaugos namus, netoli savo namų ar darbo, kad galėčiau dažnai aplankyti, prižiūrėti. Vistiek ji nelabai susigaudo kur gyvena (arba greitai taip bus nuo ligos), Nuo gyvenimo strese bus bloga ir jai ir tau. o ligoninėje ji gaus tabletėlę nuo streso ir jai bus gerai. Netgi dėl motinos negali aukoti savo gyvenimo - juo labiau, kad tu ja gali rūpintis ir negyvendama pas tėvą. Tokia auka kaip tavo niekam nereikalinga nei mamai, nei tau, nei Dievui.
Dar mama turėtų gauti slaugos pinigus, ar pasirūpinai?. Būna slaugos ligoninės specializuotos tokiems ligoniams, Gaila, kad nerašai iš kokios tu vietos.
Jei prarasi sveikatą nuo įtampos, ar smurto, kas tada rūpinsis mama ir tavimi.? Nepaisyk kalbų, kad atiduoti į slaugos ligoninę - tai sąžinės neturėjimas. Juk ne iš gero gyvenimo. Turi dirbti, užsidirbti, rūpintis savimi, Tai privalo kiekvienas žmogus. Ir daugybė šeimš atiduoda sunkius ligonius, kai neturi geresnės išeities. Niekas jų nesmerkia.
Sėkmės. Laikykis. Veik nuo rytojaus.
Dar mama turėtų gauti slaugos pinigus, ar pasirūpinai?. Būna slaugos ligoninės specializuotos tokiems ligoniams, Gaila, kad nerašai iš kokios tu vietos.
Jei prarasi sveikatą nuo įtampos, ar smurto, kas tada rūpinsis mama ir tavimi.? Nepaisyk kalbų, kad atiduoti į slaugos ligoninę - tai sąžinės neturėjimas. Juk ne iš gero gyvenimo. Turi dirbti, užsidirbti, rūpintis savimi, Tai privalo kiekvienas žmogus. Ir daugybė šeimš atiduoda sunkius ligonius, kai neturi geresnės išeities. Niekas jų nesmerkia.
Sėkmės. Laikykis. Veik nuo rytojaus.
Tai kodėl nepasiimti mamos pas save, jei vistiek vieniša esate? Galgi tilpsite? Juk vistiek dirbate ir nesėdite su ja kiaurą parą, tai pabus pas jus.
Ačiū merginos už patarimus.
Jeigu turėčiau nuosavą kampą - tikrai mamą pasiimčiau pas save.
Į slaugos namus nenorėčiau jos atiduot vien todėl , kad kažkiek mama sąmoninga ir buvimas nepažįstamoj vietoj ją dar labiau psichologiškai traumuoja (išbandyta su gulėjimu ligoninėj ir sanatorijoj).
Gyvenau ligšiol Vilniuj, kur nuomovausi kambarį. Dabar jei vėl kraustytis , tai nebent į 2k. butą, kas ženkliai suduos per piniginę, bet gal tai būtų geriau.
kraustymosi atgal į Vilniu galimybė gąsdina ne tik finansiškais potyriais, kaip ir pačiu daiktų (nes bus ir kažkiek mano nuosavų pirktų butan baldų) kraustymo procesu.
atrodytų paprasta situacija, bet ant tiek esu išsekus emocionaliai ir psichologiškai, jog net to negaliu išspręst.
Jeigu turėčiau nuosavą kampą - tikrai mamą pasiimčiau pas save.
Į slaugos namus nenorėčiau jos atiduot vien todėl , kad kažkiek mama sąmoninga ir buvimas nepažįstamoj vietoj ją dar labiau psichologiškai traumuoja (išbandyta su gulėjimu ligoninėj ir sanatorijoj).
Gyvenau ligšiol Vilniuj, kur nuomovausi kambarį. Dabar jei vėl kraustytis , tai nebent į 2k. butą, kas ženkliai suduos per piniginę, bet gal tai būtų geriau.
kraustymosi atgal į Vilniu galimybė gąsdina ne tik finansiškais potyriais, kaip ir pačiu daiktų (nes bus ir kažkiek mano nuosavų pirktų butan baldų) kraustymo procesu.
atrodytų paprasta situacija, bet ant tiek esu išsekus emocionaliai ir psichologiškai, jog net to negaliu išspręst.
QUOTE(Wwola @ 2015 12 17, 13:16)
Ačiū merginos už patarimus.
Jeigu turėčiau nuosavą kampą - tikrai mamą pasiimčiau pas save.
Į slaugos namus nenorėčiau jos atiduot vien todėl , kad kažkiek mama sąmoninga ir buvimas nepažįstamoj vietoj ją dar labiau psichologiškai traumuoja (išbandyta su gulėjimu ligoninėj ir sanatorijoj).
Gyvenau ligšiol Vilniuj, kur nuomovausi kambarį. Dabar jei vėl kraustytis , tai nebent į 2k. butą, kas ženkliai suduos per piniginę, bet gal tai būtų geriau.
kraustymosi atgal į Vilniu galimybė gąsdina ne tik finansiškais potyriais, kaip ir pačiu daiktų (nes bus ir kažkiek mano nuosavų pirktų butan baldų) kraustymo procesu.
atrodytų paprasta situacija, bet ant tiek esu išsekus emocionaliai ir psichologiškai, jog net to negaliu išspręst.
Jeigu turėčiau nuosavą kampą - tikrai mamą pasiimčiau pas save.
Į slaugos namus nenorėčiau jos atiduot vien todėl , kad kažkiek mama sąmoninga ir buvimas nepažįstamoj vietoj ją dar labiau psichologiškai traumuoja (išbandyta su gulėjimu ligoninėj ir sanatorijoj).
Gyvenau ligšiol Vilniuj, kur nuomovausi kambarį. Dabar jei vėl kraustytis , tai nebent į 2k. butą, kas ženkliai suduos per piniginę, bet gal tai būtų geriau.
kraustymosi atgal į Vilniu galimybė gąsdina ne tik finansiškais potyriais, kaip ir pačiu daiktų (nes bus ir kažkiek mano nuosavų pirktų butan baldų) kraustymo procesu.
atrodytų paprasta situacija, bet ant tiek esu išsekus emocionaliai ir psichologiškai, jog net to negaliu išspręst.
Neleis savininkas priglaust mamos? Gal susitartumėt? Ieškokite kokio pusantrinio tada ar vieno kambario su didele virtuve ir ten galima mamai lovą pastatyti
Nieko nesupratau dėl kraustymosi atgal į Vilnių, nerišliai rašote. Tai jūs ne Vilniuje dabar? Be to, minėjote, kad važinėjate 50 km į darbą, tai ar čia racionalu? Už tuos pinigus tikrai pridėsite nuomai su mama, o girtuoklis lai pasiunta.
QUOTE(Monteverte @ 2015 12 17, 14:46)
Neleis savininkas priglaust mamos? Gal susitartumėt? Ieškokite kokio pusantrinio tada ar vieno kambario su didele virtuve ir ten galima mamai lovą pastatyti
Nieko nesupratau dėl kraustymosi atgal į Vilnių, nerišliai rašote. Tai jūs ne Vilniuje dabar? Be to, minėjote, kad važinėjate 50 km į darbą, tai ar čia racionalu? Už tuos pinigus tikrai pridėsite nuomai su mama, o girtuoklis lai pasiunta.
Nieko nesupratau dėl kraustymosi atgal į Vilnių, nerišliai rašote. Tai jūs ne Vilniuje dabar? Be to, minėjote, kad važinėjate 50 km į darbą, tai ar čia racionalu? Už tuos pinigus tikrai pridėsite nuomai su mama, o girtuoklis lai pasiunta.
Atsiprašau, kaip mąstau - taip ir pasisakau, todėl nieko keista jog primakliavoju neaiškumų.
Galvoje dažnai visiška košė būna.. ;(
Dirbu Vilniuje, važinėju kasdien iš kito miesto. Pinigine prasme tai pigiau nei mokėt už nuomą + komunalinius,
bet variantas su 1-1,5 k. butu atrodo neblogas pasirinkimas.
Vienareikšmiškai išsikraustyti.
Logiškiausia - į Vilnių, kam švaistyti pinigus važinėjimuisi? Ieškokite nuomai nediduko butuko.
Aš visgi svarstyčiau apie mamos apgyvendinimą slaugos ligoninėje, bent kuriam laikui, kol susitvarkysit ir išspręsit gyvenamosios vietos klausimus. Ja ten bus pilnai pasirūpinta, užtikrintos sąlygos. Kai stabilizuosis situacija ir turėsite kur ją pasiimti, galėsite ir pasiimti.
Didžiausia kvailystė būtų likti gyventi su agresyviu tėvu. Taip keliate pavojų ir jai, ir sau. Nuo to niekam, o ypač mamai, nėra geriau.
Logiškiausia - į Vilnių, kam švaistyti pinigus važinėjimuisi? Ieškokite nuomai nediduko butuko.
Aš visgi svarstyčiau apie mamos apgyvendinimą slaugos ligoninėje, bent kuriam laikui, kol susitvarkysit ir išspręsit gyvenamosios vietos klausimus. Ja ten bus pilnai pasirūpinta, užtikrintos sąlygos. Kai stabilizuosis situacija ir turėsite kur ją pasiimti, galėsite ir pasiimti.
Didžiausia kvailystė būtų likti gyventi su agresyviu tėvu. Taip keliate pavojų ir jai, ir sau. Nuo to niekam, o ypač mamai, nėra geriau.
Uzjauciu autore jus tokioje situacijoje 
.
Man labai gerai pazistami jusu isgyvenimai, mano mama irgi serga demencija. Pilnumoj jus suprantu, kad negalite atiduoti mamos i slaugos namus, del sazines priekaistu. Kazkas minejo, kad ten duos tablete ir viskas bus gerai, bet kiekvienas toks ligonis yra labai individualus, as pvz mamai psichotropiniu vaistu pagal galimybes stengiuosi duoti kuo maziau, nes tie raminamieji dar daugiau silpnina mastyma, sirdi ir aplamai visa organizma. Aisku, ir be raminanciu neapseinam, kita karta geriau ir tablete suduoti, nei gyventi namuose-beprotnamyje... Tik tuose slaugos namuose taip niekas nesicackina, duoda tabletes, kad ramiau visiems butu.
Jusu seimos situacija ziauriai bloga. Jusu mamai jau vien nuo tevo alkoholiko blogumai vystosi. Dar ir pati apsirgsit nuo istisos itampos ir nervu. Nera tokios problemos, kad nebutu galima isspresti. Jusu mama serga demencija, eikit pas gydytojus, pradekit popieriu tvarkyma del spec. poreikiu nustatymo mamai. Gausit papildomus pinigus, siulyciau jau dabar pamazu tvarkytis globa, nes jums reikes visur uz mama atstovauti(bankas, nekilnojamas turtas, sodra ir kt valdiskos istaigos). Sisd procesas ilgas, todel ir siukau pradeti tvarkytis dabar.
As jusu vietoj grizciau i Vilniu ir nuomociaus buta kartu mama pas save pasiemus. Vis pigiau ir kruvio maziau paciai, nei 50 km vazineti i darba. Jei dar slaugos pinigus gautumet - lengviau issisukti finansiskai butu. O del baldu kraustymo rasot, tai vienu foteliu ar kokia spinta daugiau ar maziau, svarbu nematysit ir negirdesit tevo alkoholiko. Ir dar siulyciau nieko tevui nesakius pradeti mamos ir jo skyrybas. Teismas isskirs, o tevo turta gali padalinti pusiau, jei jis buvo isigytas santuokoje + jei mama kokius spec. poreikius turetu, gal i tai atsizvelgtu.
O tai kai jus i darba isvaziuojat, mama viena pabuna (na pavalgo pati , i wc nueina)? Ar tevas padeda?
. Man labai gerai pazistami jusu isgyvenimai, mano mama irgi serga demencija. Pilnumoj jus suprantu, kad negalite atiduoti mamos i slaugos namus, del sazines priekaistu. Kazkas minejo, kad ten duos tablete ir viskas bus gerai, bet kiekvienas toks ligonis yra labai individualus, as pvz mamai psichotropiniu vaistu pagal galimybes stengiuosi duoti kuo maziau, nes tie raminamieji dar daugiau silpnina mastyma, sirdi ir aplamai visa organizma. Aisku, ir be raminanciu neapseinam, kita karta geriau ir tablete suduoti, nei gyventi namuose-beprotnamyje... Tik tuose slaugos namuose taip niekas nesicackina, duoda tabletes, kad ramiau visiems butu.
Jusu seimos situacija ziauriai bloga. Jusu mamai jau vien nuo tevo alkoholiko blogumai vystosi. Dar ir pati apsirgsit nuo istisos itampos ir nervu. Nera tokios problemos, kad nebutu galima isspresti. Jusu mama serga demencija, eikit pas gydytojus, pradekit popieriu tvarkyma del spec. poreikiu nustatymo mamai. Gausit papildomus pinigus, siulyciau jau dabar pamazu tvarkytis globa, nes jums reikes visur uz mama atstovauti(bankas, nekilnojamas turtas, sodra ir kt valdiskos istaigos). Sisd procesas ilgas, todel ir siukau pradeti tvarkytis dabar.
As jusu vietoj grizciau i Vilniu ir nuomociaus buta kartu mama pas save pasiemus. Vis pigiau ir kruvio maziau paciai, nei 50 km vazineti i darba. Jei dar slaugos pinigus gautumet - lengviau issisukti finansiskai butu. O del baldu kraustymo rasot, tai vienu foteliu ar kokia spinta daugiau ar maziau, svarbu nematysit ir negirdesit tevo alkoholiko. Ir dar siulyciau nieko tevui nesakius pradeti mamos ir jo skyrybas. Teismas isskirs, o tevo turta gali padalinti pusiau, jei jis buvo isigytas santuokoje + jei mama kokius spec. poreikius turetu, gal i tai atsizvelgtu.
O tai kai jus i darba isvaziuojat, mama viena pabuna (na pavalgo pati , i wc nueina)? Ar tevas padeda?
QUOTE(Wwola @ 2015 12 16, 19:53)
Sveiki.
Nebežinau nei ką daryt, nei pas ką kreiptis.
Situacija tokia - teko grįžt karšint demencijos ir dalinio paralyžiaus paveiktos mamos,
kuri gyvena su alkoholiku (jau ir bedarbiu) tėvu, jo (po vedybų) vardu registruotame bute (už 50 km nuo mano darbo vietos, į kurią kasdien važinėju).
Su tėvu niekad nesutarėme, todėl dabar nuolatiniai su juo barniai, skandalai ir (taip, net šitaip) muštynės.
Po kelių gyvenimo su jais mėnesių jaučiu, jog greitai važiuoja stogas, agresijos lygis kyla ir suicidinės mintis vis dažniau aplanko.
Savo šeimos nesukuriau ir jei toliau būsiu tokios situacijoj, abejoju ar sukursiu.
Man labai reikia pagalbos - psichologai nieko konkretaus nepataria, draugų nelabai bėra ir su kuo pasikonsultuot jau nebežinau.
Ką daryt? Be manęs motinos nėr kam slaugyt. Į slaugos namus atiduot - sąžinė neleidžia, o ir ji pati nenori (+tai jai sukels didelį stresą),
tačiau išsikraustyt nėr kur - finansiškai nepatempsiu, nors tai atrodytų geriausias ir ramiausias variantas bent nervams sustabilizuot.
Nebežinau nei ką daryt, nei pas ką kreiptis.
Situacija tokia - teko grįžt karšint demencijos ir dalinio paralyžiaus paveiktos mamos,
kuri gyvena su alkoholiku (jau ir bedarbiu) tėvu, jo (po vedybų) vardu registruotame bute (už 50 km nuo mano darbo vietos, į kurią kasdien važinėju).
Su tėvu niekad nesutarėme, todėl dabar nuolatiniai su juo barniai, skandalai ir (taip, net šitaip) muštynės.
Po kelių gyvenimo su jais mėnesių jaučiu, jog greitai važiuoja stogas, agresijos lygis kyla ir suicidinės mintis vis dažniau aplanko.
Savo šeimos nesukuriau ir jei toliau būsiu tokios situacijoj, abejoju ar sukursiu.
Man labai reikia pagalbos - psichologai nieko konkretaus nepataria, draugų nelabai bėra ir su kuo pasikonsultuot jau nebežinau.
Ką daryt? Be manęs motinos nėr kam slaugyt. Į slaugos namus atiduot - sąžinė neleidžia, o ir ji pati nenori (+tai jai sukels didelį stresą),
tačiau išsikraustyt nėr kur - finansiškai nepatempsiu, nors tai atrodytų geriausias ir ramiausias variantas bent nervams sustabilizuot.
Aš manau, kad tau reikia nustot save graužti dėl sąžinės. Tiesiog susitaikyk su mintimi, kad gyvenime ateina tam tikri periodai, kai tenka daryti sprendimus, vienokius ar kitokius, būna jie lengvesni ir sunkesni, palankesni ir nepalankūs, bet vistiek tai nauji sprendimai. Kodėl tave turėtų kamuoti sąžinė? Ar tavo mama yra apleista, neprižiūrima, alkana, lauke šąlanti? Va jei taip būtų, tada taip, sąžinė turėtų kirbėti, bet taip nėra. Tu pati sakai, kad be tavęs nėra kam slaugyti, tai jei tu apsirgsi nuo nervų, pervargsi ( o dar mintys visokios
) , tai kas tada rūpinsis mama? Kuris variantas geresnis tavo mamai- esanti dukra, kuri ateina į slaugos namus, rūpinasi, kalba, ar tos dukros iš vis nėra? Negali paaukoti savo viso gyvenimo, aš turėjau netolimoj aplinkoj panašų atvejį, nu liūdna žiūrėt buvo.Svarbiausia, kad ta auka, nu jau perdėta buvo. Aš už tai, kad reikia rūpintis tėvais, nepalikti, prižiūrėti, bet negali atsisakyti ir savo gyvenimo, galimybės sukurti šeimą, turėti vaikų, nes tai tavo gyvenimas, jei tai paaukosi dėl mamos slaugos, na nereikalinga tokia auka tiesiog. Suderinti reikia, ir kad mamai būtų gerai, ir kad pati gyventum.
QUOTE(Aimeja @ 2015 12 18, 09:18)
Aš manau, kad tau reikia nustot save graužti dėl sąžinės. Tiesiog susitaikyk su mintimi, kad gyvenime ateina tam tikri periodai, kai tenka daryti sprendimus, vienokius ar kitokius, būna jie lengvesni ir sunkesni, palankesni ir nepalankūs, bet vistiek tai nauji sprendimai. Kodėl tave turėtų kamuoti sąžinė? Ar tavo mama yra apleista, neprižiūrima, alkana, lauke šąlanti? Va jei taip būtų, tada taip, sąžinė turėtų kirbėti, bet taip nėra. Tu pati sakai, kad be tavęs nėra kam slaugyti, tai jei tu apsirgsi nuo nervų, pervargsi ( o dar mintys visokios ) , tai kas tada rūpinsis mama? Kuris variantas geresnis tavo mamai- esanti dukra, kuri ateina į slaugos namus, rūpinasi, kalba, ar tos dukros iš vis nėra? Negali paaukoti savo viso gyvenimo, aš turėjau netolimoj aplinkoj panašų atvejį, nu liūdna žiūrėt buvo.Svarbiausia, kad ta auka, nu jau perdėta buvo. Aš už tai, kad reikia rūpintis tėvais, nepalikti, prižiūrėti, bet negali atsisakyti ir savo gyvenimo, galimybės sukurti šeimą, turėti vaikų, nes tai tavo gyvenimas, jei tai paaukosi dėl mamos slaugos, na nereikalinga tokia auka tiesiog. Suderinti reikia, ir kad mamai būtų gerai, ir kad pati gyventum.
) , tai kas tada rūpinsis mama? Kuris variantas geresnis tavo mamai- esanti dukra, kuri ateina į slaugos namus, rūpinasi, kalba, ar tos dukros iš vis nėra? Negali paaukoti savo viso gyvenimo, aš turėjau netolimoj aplinkoj panašų atvejį, nu liūdna žiūrėt buvo.Svarbiausia, kad ta auka, nu jau perdėta buvo. Aš už tai, kad reikia rūpintis tėvais, nepalikti, prižiūrėti, bet negali atsisakyti ir savo gyvenimo, galimybės sukurti šeimą, turėti vaikų, nes tai tavo gyvenimas, jei tai paaukosi dėl mamos slaugos, na nereikalinga tokia auka tiesiog. Suderinti reikia, ir kad mamai būtų gerai, ir kad pati gyventum. Keistai mastot apie ta asmeninio gyvenimo paaukojima
. Prie ko cia mama? Juk ir pries karsinima autore seimos nesukure. Ir nereiskia, kad jei su mama gyvens, kad tos seimos taip ir nesukurs. Ziurint koks zmogus (vyras turiu minty) pasitaikys.Slaugos namuose ligoniai buna 3 menesius, paskui ju ten niekas nelaiko (nebent uz pinigus). Ir lakstyti po darbo i tokia aplinka irgi psichologiskai spaudzia. Lieka tik seneliu namai, betgi vel viskas labai individualu. Mano drauges mama (AtA jau) demencija sirgo gal 20 -imt metu, rami, vienas, kad nusisnekedavo ir vaiksciot negaledavo, nes klubo sanarys operuotas buvo. Tai taip ramiai ta drauge ir nukarsino, palikdavo ja viena namuose iki pietu ir i darba isvaziuodavo. Kita drauge mama atidave i slaugos ligonine, tai dabar ta mama arba bujoja nuo pasikeitusios aplinkos arba sedi apspangusi nuo vaistu, o ir draugei lakstyt i tokia istaiga po 2 kartus per dienas blogai.
Aisku autore atsirinks kas jai labiausiai priimtina jos situacijoje. Bet siuyo metu jos problema suprantu didziuli nuovargi su tevu alkoholiku . Ir pirmu pirmiausia nuo ko reiketu pradeti, tai nuo tevu skyrybu ir buto padalinimo. Tevas alkoholikas + b edarbis, gal isvis jam susvies ta buta i bonke ismainyt, ir abi moteriskes liks visai be nieko. Nors ir pirko ar kitaip ta bguta isigyjo , kaip autore rase, tevas, jei turtas buvo isigytas (nesvarbu uz kieno pinigus) santuokoje, jis teisiskai priklauso abiems sutuoktiniams. Ir autorei siuloyciau imtis atitinkamu veiksmu, nes savo kampo kaip ir nera.
QUOTE(cambala @ 2015 12 18, 12:16)
Keistai mastot apie ta asmeninio gyvenimo paaukojima . Prie ko cia mama? Juk ir pries karsinima autore seimos nesukure. Ir nereiskia, kad jei su mama gyvens, kad tos seimos taip ir nesukurs. Ziurint koks zmogus (vyras turiu minty) pasitaikys.
Slaugos namuose ligoniai buna 3 menesius, paskui ju ten niekas nelaiko (nebent uz pinigus). Ir lakstyti po darbo i tokia aplinka irgi psichologiskai spaudzia. Lieka tik seneliu namai, betgi vel viskas labai individualu. Mano drauges mama (AtA jau) demencija sirgo gal 20 -imt metu, rami, vienas, kad nusisnekedavo ir vaiksciot negaledavo, nes klubo sanarys operuotas buvo. Tai taip ramiai ta drauge ir nukarsino, palikdavo ja viena namuose iki pietu ir i darba isvaziuodavo. Kita drauge mama atidave i slaugos ligonine, tai dabar ta mama arba bujoja nuo pasikeitusios aplinkos arba sedi apspangusi nuo vaistu, o ir draugei lakstyt i tokia istaiga po 2 kartus per dienas blogai.
. Prie ko cia mama? Juk ir pries karsinima autore seimos nesukure. Ir nereiskia, kad jei su mama gyvens, kad tos seimos taip ir nesukurs. Ziurint koks zmogus (vyras turiu minty) pasitaikys.Slaugos namuose ligoniai buna 3 menesius, paskui ju ten niekas nelaiko (nebent uz pinigus). Ir lakstyti po darbo i tokia aplinka irgi psichologiskai spaudzia. Lieka tik seneliu namai, betgi vel viskas labai individualu. Mano drauges mama (AtA jau) demencija sirgo gal 20 -imt metu, rami, vienas, kad nusisnekedavo ir vaiksciot negaledavo, nes klubo sanarys operuotas buvo. Tai taip ramiai ta drauge ir nukarsino, palikdavo ja viena namuose iki pietu ir i darba isvaziuodavo. Kita drauge mama atidave i slaugos ligonine, tai dabar ta mama arba bujoja nuo pasikeitusios aplinkos arba sedi apspangusi nuo vaistu, o ir draugei lakstyt i tokia istaiga po 2 kartus per dienas blogai.
Kas čia keisto? Tai būtent, kad jei sunku iki slaugymo sukurti šeimą, tai jau kai visiškai slaugys, tai šansai dar mažesni, vien dėl užimtumo ir pastovių rūpesčių be laisvo laiko sau.
Aha, taip paprastai, lengvai... 20 m. Tiesiog menkniekis. Iki pietų palikdavo, tai kokiu grafiku dirbo, tik iki pietų? O kaip palikti vaikščiojantį žmogų? Ir darantį bet ką? Saugu?
Ir trys mėnesiai yra daug. Kai gali atsipalaiduoti, žinai, kad pasirūpinta. Kad žmogus sotus, šilta ir t.t.
QUOTE(Aimeja @ 2015 12 18, 11:30)
Kas čia keisto? Tai būtent, kad jei sunku iki slaugymo sukurti šeimą, tai jau kai visiškai slaugys, tai šansai dar mažesni, vien dėl užimtumo ir pastovių rūpesčių be laisvo laiko sau.
Aha, taip paprastai, lengvai... 20 m. Tiesiog menkniekis. Iki pietų palikdavo, tai kokiu grafiku dirbo, tik iki pietų? O kaip palikti vaikščiojantį žmogų? Ir darantį bet ką? Saugu?
Ir trys mėnesiai yra daug. Kai gali atsipalaiduoti, žinai, kad pasirūpinta. Kad žmogus sotus, šilta ir t.t.
Aha, taip paprastai, lengvai... 20 m. Tiesiog menkniekis. Iki pietų palikdavo, tai kokiu grafiku dirbo, tik iki pietų? O kaip palikti vaikščiojantį žmogų? Ir darantį bet ką? Saugu?
Ir trys mėnesiai yra daug. Kai gali atsipalaiduoti, žinai, kad pasirūpinta. Kad žmogus sotus, šilta ir t.t.
Ne taip ai8sku lengvai, kaip kad zinai9, jog namuose visiskai sveiki visi vaiksto. Taip, dirbo nuo 10 iki 16, jos mama buvo sliauziojanti, ir kadangi jie gyveno nuosavam name, o mociutes buvo kambarys 2-am aukste,- drauge tarpdury ispausdavo medines groteles, kad ta mociute niekur neissliauztu. Pamaitindavo ja ryte, valgyt ant spinteles palikdavo ir isvaziuodavo i darba. Aisku, kartais grizus ir pridarytus reikalus tekdavo sutvarkyti kambaryje... Pagal sia liga visu zmoniu ant vieno kurpalio negalima mauti, nes ir ligotos asmenybes yra visos skirtingos. Ir autore mama neaisku dar kokjia demencine, gal rami ir sugebanti is sasldytuvo valgyt pasiimt, o gal laukais lakstanti. Todel ir rasau, kad tik pati zinanti savo ligoni atsirinks kas jai geriau.
Is kur jus zinot, kad slaugos namuose visi sotus ir laimingi?
