Wwola, taip gražiai parašei apie mamą bijančią kaip gyvuliukas. Padėjai daug suprasti. Monteverde teisingai sako - tik pati nebūk tokia. Jei susirasi tą būstą, kad ir toliau važinėsi, bet ramybę turėsi. Tada sakyk mamai - važiuojam pas mane savaitgaliui, ar savaitei, paskui parvešiu. Galės ji rinktis kur jai geriau. Apie butą rašome, nes tai vistiek turtas - negali švaistytis. Ir tau kada nors pravers. Ar yra galimybė, kad tėvas rastų jus naujame būste?
Bala nematė tų meilių, svarbu, kad po visų tokių potyrių išlikčiau nors kažkiek blaivaus proto, jei tik įmanoma.
Aš suprantu ir pripažįstu, jog gyvenime būna baisesnių dalykų, bet manęs tas neguodžia ir nenuramina deja.
Gal kuri žino - kaip atleist skriaudas, kaip atlaikyt tuos visus likimo duodamus išbandymus (?), ir nesužverėt? Gal kokia "pritča" ar koks video yra, kur pakankamai įtikinamai kalbama apie buvimą žmogumi nepaisant gyvenimo sunkumų?
Beje, noriu Jums nuoširdžiai pasakyti "AČIŪ" - Jūsų paramos dėka mano padėtis neatrodo taip beviltiškai.
Apsilankymai pas psichologą ir psichiatrą baigėsi tik antidepresantų (kurie, ironiška, nepatariami turint suicidinių minčių) išrašymu,
tuo tarpu Jus man pažėrėt ne vieną racionalų sprendimo būdą...
Aš suprantu ir pripažįstu, jog gyvenime būna baisesnių dalykų, bet manęs tas neguodžia ir nenuramina deja.
Gal kuri žino - kaip atleist skriaudas, kaip atlaikyt tuos visus likimo duodamus išbandymus (?), ir nesužverėt? Gal kokia "pritča" ar koks video yra, kur pakankamai įtikinamai kalbama apie buvimą žmogumi nepaisant gyvenimo sunkumų?
Beje, noriu Jums nuoširdžiai pasakyti "AČIŪ" - Jūsų paramos dėka mano padėtis neatrodo taip beviltiškai.
Apsilankymai pas psichologą ir psichiatrą baigėsi tik antidepresantų (kurie, ironiška, nepatariami turint suicidinių minčių) išrašymu,
tuo tarpu Jus man pažėrėt ne vieną racionalų sprendimo būdą...
QUOTE(PRANAITE @ 2015 12 21, 19:11)
Wwola, taip gražiai parašei apie mamą bijančią kaip gyvuliukas. Padėjai daug suprasti. Monteverde teisingai sako - tik pati nebūk tokia. Jei susirasi tą būstą, kad ir toliau važinėsi, bet ramybę turėsi. Tada sakyk mamai - važiuojam pas mane savaitgaliui, ar savaitei, paskui parvešiu. Galės ji rinktis kur jai geriau. Apie butą rašome, nes tai vistiek turtas - negali švaistytis. Ir tau kada nors pravers. Ar yra galimybė, kad tėvas rastų jus naujame būste?
Jei butas bus tam pačiam miesteliūkšty, tikrai ras ir kurią naktį užmuš (jau kartą motiną su šautuvu norėjo pasitikt).
Jis niekada nebuvo sąmoningas ar juolab adekvatus. Motina, kai peržvelgiu mūsų gyvenimą, irgi. Savigarbos tikrai neturėjo.
Šiuo metu truputį taupau tiek jos, tiek savo pinigus ir žiūrėsime. Gal darbe pavyks nors išsikovot jei ne didesnę algą (nors dukart jau bandžiau),
tai bent trumpesnę darbo dieną su tuo pačiu atlyginimu.
Jus merginos geriau nei antidepresantai
Gera jausti kažkieno palaikymą, kad ir nepažįstamų žmonių..
Čia Jums, kaip mažytė padėka
jaukuma
QUOTE(Wwola @ 2015 12 21, 18:17)
Gal kuri žino - kaip atleist skriaudas, kaip atlaikyt tuos visus likimo duodamus išbandymus (?), ir nesužverėt? Gal kokia "pritča" ar koks video yra, kur pakankamai įtikinamai kalbama apie buvimą žmogumi nepaisant gyvenimo sunkumų?
Nėra jokių mistinių receptų
Taip tiesiog paimti ir atleisti, nebegalvoti, pamiršti, ignoruoti. Galima tai sau kartoti daug kartų, kol patikėsit tuo pati. Tik tiek, kad vis gyvenant šalia tėvo kažin ar pavyks, reikia nebegyventi.
Siaip tai man jusu, autore, baisiai gaila, jau vien del to, kad nera visiskai nieko pas jus, nei vyro, nei sesers ar dar kazko artimesnio... Tenka tik pripazinti, jog teko jums toks sunkus kryzelis 
.
Del tevo tai patarciau, jei kokios mustynes ar kazkas panasaus - kivieskit policija, tegu isveza, parasysit pareiskima. Gal ateity naudinga bus, jei baisiai to buto nenores dalintis... Ir sparnai jo bus trp aplauzyti.
Nezinau, bet as jusu vietoj antidepresantu negerciau, su jais uzburtas ratas. Pyktis praeis pamazu, kai jau suprasit savo situacija, jog nieko jus nebepakeisit nei savo teve, nei savo mamos ligoje, ramybe ateis irgi pamazu. Siulyciau i kazkokius meditavimo kursus nors kelis uzsirasyt ir pavaikisciot. Gerkit nervus stiprinancia ir raminancia vaistazoloiu arbata.
O apie turta savo mamos dalies irgi pagalvokit. Juk ir jums tas turtas prikilauso, pasiemus paskola galetumet dasidet ir isigyt savo nuolatini buta.
Bet aisku kol kas reikia geriau apgalvoti kaip elgtis, nes kokioj dabar esat situacijoju, tai jums isvis viskas pilka atrodo .
.Del tevo tai patarciau, jei kokios mustynes ar kazkas panasaus - kivieskit policija, tegu isveza, parasysit pareiskima. Gal ateity naudinga bus, jei baisiai to buto nenores dalintis... Ir sparnai jo bus trp aplauzyti.
Nezinau, bet as jusu vietoj antidepresantu negerciau, su jais uzburtas ratas. Pyktis praeis pamazu, kai jau suprasit savo situacija, jog nieko jus nebepakeisit nei savo teve, nei savo mamos ligoje, ramybe ateis irgi pamazu. Siulyciau i kazkokius meditavimo kursus nors kelis uzsirasyt ir pavaikisciot. Gerkit nervus stiprinancia ir raminancia vaistazoloiu arbata.
O apie turta savo mamos dalies irgi pagalvokit. Juk ir jums tas turtas prikilauso, pasiemus paskola galetumet dasidet ir isigyt savo nuolatini buta.
Bet aisku kol kas reikia geriau apgalvoti kaip elgtis, nes kokioj dabar esat situacijoju, tai jums isvis viskas pilka atrodo
.
Wwola tikrai susitvarkys su problemomis, jei jau turi įgaliojimą - tai padarys ir kitus darbus. Manau su tokiu tėvu labai sunku kalbėtis racionaliai, tvirtai, be neigiamų emocijų, iš vis be emocijų. Manau tam momentui labai padėtų elementarios Lextonil tabletės pusė. Ji ne nuo depresijos, bet sumažina psichologinę įtampą ir neblokuoja proto ir pan. Vienu žodžiu tevas taip lengvai neišmes iš balno - pusiausvyros.
Tėvui pasakyčiau, kad mamą paimu pas save į Vilnių, kad jam tėvui būtų lengviau. Gal jis sutiks ir nesipriešins, nekels bangų , neieškos.
Dėl buto dalybų tai reikia žinoti buto vertę - ar pardavus ir pasidalinus pinigus tėvui išeitų koks būstas ir ar jis sutiks. Reikia sugalvoti argumentus kad tai dėl jo gerovės.
Cambalos varianto su policija ir valstybine teisine prievarta irgi reikia nepamiršti. Bet tai mano nuomone sunkesnis variantas, nes pas mus paprastai aukos pačios kaltos.
Nežinai ką daryti, kad giminės neišduotų naujos gyvenimo vietos tėvui, jeigu jis susidomėtų. Vistiek kas nors iš giminių, kaimynų žinos kur gyvenate, ne tik kažkur Vilniuje.
Tėvui pasakyčiau, kad mamą paimu pas save į Vilnių, kad jam tėvui būtų lengviau. Gal jis sutiks ir nesipriešins, nekels bangų , neieškos.
Dėl buto dalybų tai reikia žinoti buto vertę - ar pardavus ir pasidalinus pinigus tėvui išeitų koks būstas ir ar jis sutiks. Reikia sugalvoti argumentus kad tai dėl jo gerovės.
Cambalos varianto su policija ir valstybine teisine prievarta irgi reikia nepamiršti. Bet tai mano nuomone sunkesnis variantas, nes pas mus paprastai aukos pačios kaltos.
Nežinai ką daryti, kad giminės neišduotų naujos gyvenimo vietos tėvui, jeigu jis susidomėtų. Vistiek kas nors iš giminių, kaimynų žinos kur gyvenate, ne tik kažkur Vilniuje.
Jeigu mama turi teisę į dalį buto, tai ir po skyrybų ji turi gauti jo dalį.
Dėl policijos - čia labai priklauso nuo individualaus pareigūno. Ir reikia advokato, kuris užsiimtų skyrybomis ir turto dalinimu.
Wwola neaukokit sveikatos (fizinės ir psichinės). Geras pasiūlymas buvo, kad savaitgaliui pradžiai mamą pasiimti reiktų. Patarimai dėl slaugos ligoninės irgi geri. Turiu pavyzdį iš savo artimos aplinkos, irgi žmogus labai prisirišęs prie namų, bijojom, kad bus blogai, bet nebuvo tokios galimybės lakstyti iki tų namų, arba pasiimti pas save, nes tuo metu reikėjo ir medikų priežiūros. Ir nieko, pabuvo, viskas gerai. Pradžioje nebuvo lengva, bet atsiprato.
Cambala Dėl antidepresantų nevisai sutinku. Jie gali padėt išgyventi tą periodą, kai tikrai labai blogai. BET labai svarbu suprasti, kad vaistai neišspręs problemų, jas reikia pačiai spręsti ir jie nėra išeitis visam gyvenimui (nors manau išeičių būna). Tik tiek, kad galbūt vaistai padės nurimti, prislopinti suicidines mintis ir ramiau pažiūrėti į situaciją. Bet čia reikia kalbėtis su gydytoju (ir ne visi puola rašyti antidepresantus). O viską susitvarkius, atsigavus tikrai nemanau, kad vaistų dar reiktų. Šiuo atveju iš visų autorės komentarų man jaučiasi nežmoniškas nuovargis, išsekimas. Jai reikia pasirūpinti savimi.
Dėl policijos - čia labai priklauso nuo individualaus pareigūno. Ir reikia advokato, kuris užsiimtų skyrybomis ir turto dalinimu.
Wwola neaukokit sveikatos (fizinės ir psichinės). Geras pasiūlymas buvo, kad savaitgaliui pradžiai mamą pasiimti reiktų. Patarimai dėl slaugos ligoninės irgi geri. Turiu pavyzdį iš savo artimos aplinkos, irgi žmogus labai prisirišęs prie namų, bijojom, kad bus blogai, bet nebuvo tokios galimybės lakstyti iki tų namų, arba pasiimti pas save, nes tuo metu reikėjo ir medikų priežiūros. Ir nieko, pabuvo, viskas gerai. Pradžioje nebuvo lengva, bet atsiprato.
Cambala Dėl antidepresantų nevisai sutinku. Jie gali padėt išgyventi tą periodą, kai tikrai labai blogai. BET labai svarbu suprasti, kad vaistai neišspręs problemų, jas reikia pačiai spręsti ir jie nėra išeitis visam gyvenimui (nors manau išeičių būna). Tik tiek, kad galbūt vaistai padės nurimti, prislopinti suicidines mintis ir ramiau pažiūrėti į situaciją. Bet čia reikia kalbėtis su gydytoju (ir ne visi puola rašyti antidepresantus).
O viską susitvarkius, atsigavus tikrai nemanau, kad vaistų dar reiktų. Šiuo atveju iš visų autorės komentarų man jaučiasi nežmoniškas nuovargis, išsekimas. Jai reikia pasirūpinti savimi. QUOTE(Monteverte @ 2015 12 21, 17:49)
Nežiūrėkit - nuoširdus patarimas
Kol taip galvosit, tada ir neieškokit nieko, nes duodu galvą nukirst - pritrauksit tokį pat kaip tėvas. Kai suprasite, kad jūsų tėvas tik mikro dalytė kosmose ir pilna kitokių, gerų, tada galit ieškoti, turėtumėt rasti
Turite teisę ir papykti, jūsų mama tikrai labai bevalė ir aukos būsenos. Pati galėjo kentėti kiek nori, jei tik tiek teverta, bet įvėlė į tą pragarą ir jus, vaiką, kai jūs buvote bejėgė. Šiaip, moraline prasme, jūs turite visas teises palikti juos abu, motiną į slaugą, į senelių namus ir eiti savo laimės ieškoti be jokių graužačių. Jūs turite teisę būti laiminga ir nesidairyti į nieką. Joks protingas ir adekvatus žmogus jūsų nepasmerktų, o be to koks skirtumas ką mano kiti, pati turite būti laisva ir taiki su savimi savyje.
Tikrai pagalvokite apie tai, nes gana jau tai, kad ji nugyveno baisų gyvenimą, o dabar jau matyti, kad ir jūs sekate jos pėdomis, irgi nugyvensite baisų, beviltišką gyvenimą. O kas žino, gal tai tęsis net ir po mirties, kaip sakoma - neišmoktos pamokos, karma.
Kol taip galvosit, tada ir neieškokit nieko, nes duodu galvą nukirst - pritrauksit tokį pat kaip tėvas. Kai suprasite, kad jūsų tėvas tik mikro dalytė kosmose ir pilna kitokių, gerų, tada galit ieškoti, turėtumėt rasti
Turite teisę ir papykti, jūsų mama tikrai labai bevalė ir aukos būsenos. Pati galėjo kentėti kiek nori, jei tik tiek teverta, bet įvėlė į tą pragarą ir jus, vaiką, kai jūs buvote bejėgė. Šiaip, moraline prasme, jūs turite visas teises palikti juos abu, motiną į slaugą, į senelių namus ir eiti savo laimės ieškoti be jokių graužačių. Jūs turite teisę būti laiminga ir nesidairyti į nieką. Joks protingas ir adekvatus žmogus jūsų nepasmerktų, o be to koks skirtumas ką mano kiti, pati turite būti laisva ir taiki su savimi savyje.
Tikrai pagalvokite apie tai, nes gana jau tai, kad ji nugyveno baisų gyvenimą, o dabar jau matyti, kad ir jūs sekate jos pėdomis, irgi nugyvensite baisų, beviltišką gyvenimą. O kas žino, gal tai tęsis net ir po mirties, kaip sakoma - neišmoktos pamokos, karma.
sunku ka kazkam patarti,kaip gyventi.Cia tik mano mintys paie situacija...Mama tolygi tevui, nezinau, kodel autore apie ja sneka kaip apie kazkokia geriete, o teti blogieti, abu kartu ir sukure jai toki pragara. Mama ka norejo, ta ir turi, kaip norejo susikurti savo gyvenima taip ir susikure, kodel juos nepalikus vienus? Kodel tetis negali ja rupintis? Terisingai jis skao, nepatinka bvaziuok i Vilniu, tecio patarimas -pats teisingiausias.
As manau, kai atsiranda tokiu gailestinguju, tai sutrukdo kitiems zmonems keistis ir apmastyti savo gyvenimo klaidas, mama nenori skirtis, saunu, tai tegul ir gyvena su savo sutuoktiniu. Dukra uzaugus, galima padeti kartais ,kai praso tevams, o ne auginti tevus vietoj savo vaiku. Savo seima reikia kurti, savo vaikus auginti,kad jie augintu savus ir t.t. o ne atvirksciau. Suprasciau ,jei mama noretu kitokio gyvenimo, prasytu pagalbos ir tt. O dabar jai taip gerai, jai matai stresas ligonineje, o su tokiu vyru paciai gyventi ir versti savo dukra gyventi nera jai streso
auksciausio lygio egoizmas.... gal tos dimensijos ir vystosi egoistams? kurie nenori matyti realybes, nemoka prisiimti atsakomybes? 
QUOTE(*Sani* @ 2015 12 22, 22:20)
sunku ka kazkam patarti,kaip gyventi.Cia tik mano mintys paie situacija...Mama tolygi tevui, nezinau, kodel autore apie ja sneka kaip apie kazkokia geriete, o teti blogieti, abu kartu ir sukure jai toki pragara. Mama ka norejo, ta ir turi, kaip norejo susikurti savo gyvenima taip ir susikure, kodel juos nepalikus vienus? Kodel tetis negali ja rupintis? Terisingai jis skao, nepatinka bvaziuok i Vilniu, tecio patarimas -pats teisingiausias.
As manau, kai atsiranda tokiu gailestinguju, tai sutrukdo kitiems zmonems keistis ir apmastyti savo gyvenimo klaidas, mama nenori skirtis, saunu, tai tegul ir gyvena su savo sutuoktiniu. Dukra uzaugus, galima padeti kartais ,kai praso tevams, o ne auginti tevus vietoj savo vaiku. Savo seima reikia kurti, savo vaikus auginti,kad jie augintu savus ir t.t. o ne atvirksciau. Suprasciau ,jei mama noretu kitokio gyvenimo, prasytu pagalbos ir tt. O dabar jai taip gerai, jai matai stresas ligonineje, o su tokiu vyru paciai gyventi ir versti savo dukra gyventi nera jai streso
auksciausio lygio egoizmas.... gal tos dimensijos ir vystosi egoistams? kurie nenori matyti realybes, nemoka prisiimti atsakomybes? Žiauriai gal skamba, be labai taiklu
Sani, gal paskaitykit kas per liga yra demencija, kas ta liga sukelia(autores mamai speju ji vystosi po insulto, kuriuo bet kuris mirtingàsis gali susirgt). Ir paskui savo tokiom replikom atsargiau metykites, kad neprisikarksetumet.
Egoizmas visiskai ne prie ko tu ligoniu. Pvz mano mama norejo gyventi viena ir jokiu budu nesikrauste pas mane. Atsiveziau pas save vos ne po prievarta, nes viena karta vos gaisro savo namuose nesukele palikus arbatini ant vyrykles ir pamirsus.
Nueikit i tevu karsinimo tema , paskaitykit ankstesns temas pries metus ar du sukurtas, gal suprasit isgyvenimus.
Egoizmas visiskai ne prie ko tu ligoniu. Pvz mano mama norejo gyventi viena ir jokiu budu nesikrauste pas mane. Atsiveziau pas save vos ne po prievarta, nes viena karta vos gaisro savo namuose nesukele palikus arbatini ant vyrykles ir pamirsus.
Nueikit i tevu karsinimo tema , paskaitykit ankstesns temas pries metus ar du sukurtas, gal suprasit isgyvenimus.
QUOTE(cambala @ 2015 12 23, 02:31)
Sani, gal paskaitykit kas per liga yra demencija, kas ta liga sukelia(autores mamai speju ji vystosi po insulto, kuriuo bet kuris mirtingàsis gali susirgt). Ir paskui savo tokiom replikom atsargiau metykites, kad neprisikarksetumet.
Egoizmas visiskai ne prie ko tu ligoniu. Pvz mano mama norejo gyventi viena ir jokiu budu nesikrauste pas mane. Atsiveziau pas save vos ne po prievarta, nes viena karta vos gaisro savo namuose nesukele palikus arbatini ant vyrykles ir pamirsus.
Nueikit i tevu karsinimo tema , paskaitykit ankstesns temas pries metus ar du sukurtas, gal suprasit isgyvenimus.
Egoizmas visiskai ne prie ko tu ligoniu. Pvz mano mama norejo gyventi viena ir jokiu budu nesikrauste pas mane. Atsiveziau pas save vos ne po prievarta, nes viena karta vos gaisro savo namuose nesukele palikus arbatini ant vyrykles ir pamirsus.
Nueikit i tevu karsinimo tema , paskaitykit ankstesns temas pries metus ar du sukurtas, gal suprasit isgyvenimus.
Ligos siaip sau neateina, niekada ir insultai nekrenta is giedro dangaus, viskas susideda i kruva, gyvenimo budas, santykiai su zmonemis, sugebejiams myleti, nesileisti i neigiamas emociajs.
Taip nei vienas ne svenatsis ir nuo nieko neapsaugotas... Alkoholikas tai zmogus nelabai suvokiantis aplinka , jis nuolat narkotiniame apsvaigime, bet salia blaivi mama visa gyvenima dukra laiko sitokioje aplinkoje, tai kaip ja galima pavadinti?
kas baisesnis ir ziauresnis siuo atveju? As siaip pries smurta, nu bet siuo atveju jauciu is dalies ta teti palaikyciau, nu ka su tokia durna boba daryti?Taip as irgi galiu susirgti bet kokia liga, aisku prarasti prota baisu, bet versti savo vaikus savim rupintis tokiom salygom, turint bent kiek sveiko proto man yra sadizmas.
Suprantu,kai mama buvo mylinti ir rupinosi, tai ir vaikai uzauge ir rupinasi, bet jei mama kankino visa gyvenima, tai pasirupinti gerais slaugos namais ir tai yra daug.....
QUOTE(Aimeja @ 2015 12 18, 09:18)
Aš manau, kad tau reikia nustot save graužti dėl sąžinės. Tiesiog susitaikyk su mintimi, kad gyvenime ateina tam tikri periodai, kai tenka daryti sprendimus, vienokius ar kitokius, būna jie lengvesni ir sunkesni, palankesni ir nepalankūs, bet vistiek tai nauji sprendimai. Kodėl tave turėtų kamuoti sąžinė? Ar tavo mama yra apleista, neprižiūrima, alkana, lauke šąlanti? Va jei taip būtų, tada taip, sąžinė turėtų kirbėti, bet taip nėra. Tu pati sakai, kad be tavęs nėra kam slaugyti, tai jei tu apsirgsi nuo nervų, pervargsi ( o dar mintys visokios ) , tai kas tada rūpinsis mama? Kuris variantas geresnis tavo mamai- esanti dukra, kuri ateina į slaugos namus, rūpinasi, kalba, ar tos dukros iš vis nėra? Negali paaukoti savo viso gyvenimo, aš turėjau netolimoj aplinkoj panašų atvejį, nu liūdna žiūrėt buvo.Svarbiausia, kad ta auka, nu jau perdėta buvo. Aš už tai, kad reikia rūpintis tėvais, nepalikti, prižiūrėti, bet negali atsisakyti ir savo gyvenimo, galimybės sukurti šeimą, turėti vaikų, nes tai tavo gyvenimas, jei tai paaukosi dėl mamos slaugos, na nereikalinga tokia auka tiesiog. Suderinti reikia, ir kad mamai būtų gerai, ir kad pati gyventum.
) , tai kas tada rūpinsis mama? Kuris variantas geresnis tavo mamai- esanti dukra, kuri ateina į slaugos namus, rūpinasi, kalba, ar tos dukros iš vis nėra? Negali paaukoti savo viso gyvenimo, aš turėjau netolimoj aplinkoj panašų atvejį, nu liūdna žiūrėt buvo.Svarbiausia, kad ta auka, nu jau perdėta buvo. Aš už tai, kad reikia rūpintis tėvais, nepalikti, prižiūrėti, bet negali atsisakyti ir savo gyvenimo, galimybės sukurti šeimą, turėti vaikų, nes tai tavo gyvenimas, jei tai paaukosi dėl mamos slaugos, na nereikalinga tokia auka tiesiog. Suderinti reikia, ir kad mamai būtų gerai, ir kad pati gyventum. Tyliai tyliai pritariu šiam postui ir pasirašau po daugumą žodžių
.
