Nesu mama, bet turiu brolį kuriuo rūpinuos, nes esu toli nuo jo ir matau, kad mano tėvai juo pakankamai nesidomi ir neužsiima jo ūgdymu.
Taigi situacija tokia, jog mano tėvai išsiskyrė kai broliui buvo maždaug 6-7 metai ir šeimoje tikrai labai dažnai kildavo įvairiausio plauko problemų. Mama visą laik šnekėdavo blogai apie tėti ir terorizavo brolį likti su ja , nors jis ir norėjo likti pas tėti. Galų gale jis liko gyventi pas tėti, kuris jam nesuteikė visapusiško auklėjimo ir į viską žiūrejo pro pirštus. Iš mano guvaus, linksmo ir sportu begalo besidominčiu brolio liko tik prisiminimai, dabar jis labai drovus, visą laik buna tamsoje , nustojo sportuoti, blogai mokosi, nesitvarko nei saves , nei namų aplinkos, su niekuom nebendrauja , neišsipasakoja netgi man, visą laik susigūžęs ir neprataria nė žodžio, labai tyliai šneka , o jam jau 16 metų !! Viskas keitėsi palaipsniui, metai is metų, jis bendravo vis mažiau ir mažiau...
Mano šeimoje niekada nebuvo per daug šilumos ar kažkokiu emocijų rodymo, aš pati turėjau įvairių problemų, maištavau, buvau susikausčius, bet visą tai perėjau. Tėtis šiuo metu viską leidžia mano broliui, nesubara ir nepamoko, budavo ir išgerdavo stikliuka, dabar jau stengiasi to nedaryti, bet ką aš ten žinosiu gyvendama užsienyje
Labai prašau, jei kas nors iš Jūsų turėjo panašių problemų šeimoje, ar pažystamoje aplinkoje, ar galbūt, ką nors nusimanote apie tokį elgesį - duokit žinot, gal turite kokių patarimų, kur kreiptis, ką daryti, kur vesti ir kaip pagaliau jam sugrąžinti tą malonumą gyventi . Man jo labai gaila, prašau padėkit. Ačiū
