
Nesijaudinkite del tokio sapno perdaug.

Merginos, 20 metų sapnuoju žmogų, kuris tada buvo man draugas bet labai mane įskaudino. Nuo tada jo nemačiau bet nuolat sapnuoju kad atsiprašo, kad pasiilgo, kad esam kartu...Kažkada labai pergyvenau, nes buvo labai artimas, bet paskutinius 10 m. nei galvoju nei prisimenu jį, bet va imu ir susapnuoju gana dažnai. Net ex vyro blyn nesapnuoju, su kuriuom 18 m. pragyvenau, o vat tą nelaimėlį pastoviai...būtų nežanotas tai paskambinčiau, o dabar ką daryt? negi sapnuot iki gyvenimo galo?
tai suprantu kad praeitis yra praeitis, jaunų dienų gyvenimas ir pan, bet tai kokio velnio jis vis lenda? Visą 20 metų, per tą laiką mano vaikai užaugo, seneliai pasimirė ir daug kitų įvykių įvyko- nė vieno nesapnuoju, o tas vis čia ir čia. Nemormalu. Siūlot sapnuot iki smerties ir nekreipt dėmesio?