QUOTE(amarrile @ 2017 12 11, 16:16)
Pastoviai sapnuoju pamotėlę su tėveliu. Mirę.Praeitą savaitę tris kartus,šiąnakt vel.kad ir trumpai.Išvedė iš pusiausvyros

Negalvodavau nieko,jau keli metai praėjo,dabar vėl viskas nori nenori kyla

Neatrodo,kad neatleidau,negalvojau nieko,nes noriu ramiai gyventi,be praeitis šleifo. Kalbėdavau vakarais a.a. Paskui nustojau,galvodama,kad užkoduoju sau sapną. Šiandien pradejau skaitineti ezoterikos skyrelį. Kokie dar santykiai riša mirusiuosius ir gyvus? Nejau iš manes ko nors norima ir prašoma?Nes yra kam pasirūpinti ir užsakyti mišias.Savo postą diskusijom perkelsiu kitur,o dabar sapno turinys
Dažniausiai tvarkau kažką pamotėles namuose,metodiskai destau daiktus,kad jie tilpų,butų protingai patalpinti.Plaunu senoviniu būdu indus po pobuviu,kad pamoteles indai,palmuskai. Paplavas rusiuoju,kurios pašarui išnešti,kuriuos kibirus tiesiog išpilti. Buitis tokia,nes aš pati ne jauna,kažkada taip gyvenom. Vienu žodžiu,triusiu kartais visą naktį
Svarbiausia mirusius prisiminti gerai

Tada ir jiems ramu
Vieni gali pasiulyti misias, kiti zvakele
Mirusiuju bijoti nereikia. Prisiminimai risa gyvus ir mirusius. Jie nepraso kazko konkretaus, jie lygiai kaip mes gali kartais mus irgi prisiminti

Tik jau anapus

Mes prisimename, jie prisimena.
Jusu sapne jusu pacios prisiminimai

panasu, kad suprantate savo tevelius dabar labiausiai.
Teisybė ne tai, ką tu žinai, bet tai, kas tu esi.
(Rytų išmintis)