
Praėjus dviems savaitėms nuo Vokietiją sukrėtusių Kelno įvykių, viešai prabilta ir apie kitą prievartos aktą prieš miesto ir krikščionybės Vokietijoje simbolį Kelno katedrą
Mat, jau nuo pusės septynių vakaro Katedros pusėn, į šiaurinę jos sieną ir langus, pradėtos laidyti fejerverko raketos viena po kitos. Jų sukeltas triukšmas buvęs toks didelis, kad šiaurinėje navoje sėdėję tikintieji negalėję girdėti kunigo žodžių. Ir tai tęsęsi be perstojo per visas mišias. B. Sch. Werner sakosi būgštavusi, kad viduje gali kilti panika.
Didingos gotikinės katedros išlaikymu ir restauravimu ilgus metus besirūpinusi ekspertė atkreipė dėmesį ir į tai, kad fejerverkų laidymas tiesiai į statinį galėjo jam pakenkti: naujametinis Kelno katedros apšaudymas raketomis galėjo sukelti gaisrą. Be to, taip galėjo būti pažeistos jos dalys, pavyzdžiui, bronziniai vartai, padengti nuo erozijos saugančiu vaško sluoksniu, kurį degančios raketos galėjo ištirpdyti.
Į žurnalisto klausimą, ar raketų laidytojai tai darė tyčia, norėdami trukdyti mišias, ji atsakė: Taip. Juk tas laiko tarpsnis tarp 18.30 ir 19.45 nėra metas, kai sutinkant Naujuosius metus leidžiami fejerverkai.
Architektė atkreipė dėmesį į simbolinį šių veiksmų aspektą: net jei jauni šiaurės afrikiečiai bei arabai, rėkaudami svaidę į katedrą fejerverko raketas, tiksliai nežino istorinės, kultūrinės bei politinės Kelno katedros reikšmės, šių impozantiškų Dievo namų simbolinė prasmė turėtų būti aiški kiekvienam. Juk tai nėra vien paprastas bažnytinis statinys. Buvo puolamas miesto bei religinis simbolis.Panašiai jaunų vyrų siautėjimą vertina ir dienraštis Die Welt: Jei arabai mėto raketas į katedrą, o įsiaudrinusi minia po kiekvieno pataikymo ploja, tai nesuprasti, kas čia dedasi, tiesiog nebegali. Gali tik džiaugtis, kad prie karo pratę jauni arabai neturėjo po ranka tikrų raketų.
Skaitykite daugiau:
http://www.delfi.lt/...s.d?id=70143790