Įkraunama...
Įkraunama...

A, A+, A++, Pasyvus namas - 36

QUOTE(mariuzs @ 2016 02 25, 09:18)
neturi židinio, bet gal sakykim jis šildosi elektra tada, nes yra du maži vaikai, sako kad skalbinių džiovyklė sukasi vos ne kas diena smile.gif
yra samsung entalpinis rekupas, sako kad nenaudoja teno  g.gif
neturiu pagrindo juo netikėti
praeitą sezoną, taip pat jungė gan vėlai šildymą


Galiu bandyti kaltinti savo rekuperatorių, kad taip greitai mano namas atvėso, kai naktimis už lango temperatūra nukrisdavo iki -8C temperatūros, bet būtent spalio 12 d. užėjo tikrai šalti orai ir nemanau, kad be rekuperatoriaus būčiau ištempęs nešildydamas namo iki lapkričio.

Iš kitos pusės, spalio mėnesio šildymas ir vėdinimas man surijo apie 30 Eurų, tai yra, kaip šildantis tik elektra nelabai daug. Gal tie draugai tiek daug džiovino savo drabužius, darė valgį, bei naudojo kitus daug elektros energijos rijančius elektrinius prietaisus, kad pilnai padengė panašų šiluminės energijos poreikį.

Nors čia yra teigiančių priešingai, bet dar mano mokyklos laikais fizikos mokytojas, teigė, kad visa energija virsta šiluma. Esu tuo pilnai įsitikinęs. Taip, elektriniai varikliai judina vandenį ar orą, vadinasi dalis energijos nuėjo ne tiesiai į elektrinio variklio šilimą bet ir į oro ar vandens judinimą, bet šie srautai dėl trinties sustoja ir trinties metu visa likusi elektros energijos dalis, virsta šiluma. Galiausiai gaunasi, kad bet kurio veikiančio elektros prietaiso sunaudota elektros energija, kokiais 98% virsta šiluma.
Atsakyti
QUOTE(FIEDZIA @ 2016 02 25, 15:00)
darau prielaida, kad zenkliai suvartojima mazina rekuperatorius ir 30cm polistirolo grindyse. Sekanciame name bus 30cm neoporo vienareiksmiskai


O aš sekančiame name dėčiau 40cm EPS100. Esu labai patenkintas tvirtu polistirolu. Po grindimis jokio pamatuko, Po pusę tonos ir sunkesnius daiktus perkelinėjau iš vienos vietos į kitą ir grindys atlaikė be jokio įtrūkimo.

Grindyse didinti putplasčio storio nėra jokių problemų, net statant tiesiai ant vandens, grindų lygį galima pakelti, čia ne sienos, kur storis jau neša estatinių, užstatymo ploto ir kitų problemų, tad nematau poreikio branginti grindų apšiltinimą.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2016 02 25, 15:19)
ZS--45m , D160mm . Naudojamas tik ziema per salcius nukritus zemiau -2 .


Naudoji tik žiemą ir bijai organikos g.gif ? Ten juk drėgmės negali būti, iš kur ten organika?
Papildyta:
QUOTE(dzemute @ 2016 02 25, 17:57)
Laba diena, gal kas esate skaiciave ar mazdaug isivaizduojate kiek brangiau gaunasi statytis A klases nama lyginant su B klase?


Mano namas B klasės, bet vien jo apšiltinimas kainavo spėju daugiau nei daugelio A+ smile.gif. Čia toks sąlyginis dalykas - kaina.
Papildyta:
QUOTE(SGerda @ 2016 02 26, 09:05)
A klasė pabrangs tiek daugiau kiek reika daugiau uždėti šiltinimo medžiagų  negu B klasiai, t.y. apie grubiai  1/3 nuo šiltinimo medziagų kurias dėtumėte B klasei  .Na ir didesnį dėmesį į namo sandarumą reikės atkreipti  smile.gif.


Jei riamentis šiuo postu paskaičiuoti, tai pav mano putplastis kainavo apie 12000 Lt. Vadinasi brangiau būtų tik 4000 Lt smile.gif.

Na ne visai taip. Statant šiltesnį namą reikia ne tik apšiltinimo sluoksnius didinti, bet ir šiltesnius langus bei duris statyti, atsakingiau žiūrėti į namo architektūrą (nors iš kitos pusės, kuo šiltesnė namo architektūrinė dalis, tuo namas pigiau statomas smile.gif ), atsiranda rekuperacinės vėdinimo sistemos poreikis, bei būtina dar projektavimo metu paskaičiuoti namo energines savybes (patarčiau kreiptis pas sertifikuojančius jau pastatytus namus energinės klasės sertifikuotojus), kas irgi turėtų kelti kainą.
Papildyta:
QUOTE(dzemute @ 2016 02 26, 11:21)
o ne gero projektuotojo reikia ieskoti, kuris projekte viska sudelioja? ir sildymo ir kitu niuansu pasirinkima sprendi po to pats ar tai yra iskart aptariama su projektuotoju?


Kai statai šiltą namą, svarbu ir namo suvartojamos energijos "žalumo" parametras, tad net šioje srityje po projekto patvirtinimo nederėtų nuo jo nukrypti, kitu atveju, gali nutikti net taip, kad kaip A++ suprojektuotas namas negaus aukštesnio, kaip B energinės klasės vertinimo.

Kas dėl gero projektuotojo ir statybų prižiūrėtojo, tai abu labai svarbūs. Nebus gero projektuotojo, tai ir norimo tikslo galima nepasiekti ir statybų kaina gali stipriai išaugti, o be gero statybų prižiūrėtojo net ir pagal aukso vertės projektą gali būti pastatytas namas tik nugriovimui, arba pats sugrius papūtus vidutiniam vėjeliui smile.gif. Taip jau nekartą nutiko Lietuvos platybėse smile.gif, ir čia ne apie karkasinukus, o apie mūrinius namus kalba eina. Nesužiūrėjo besistatantys, kad statybininkai nesudėjo armatūros tinkamai ir subyrėjo mūras.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 26 vasario 2016 - 20:16
QUOTE(mintas @ 2016 02 26, 22:12)

Naudoji tik žiemą ir bijai organikos  g.gif ? Ten juk drėgmės negali būti, iš kur ten organika?



Pastebejau ,kad tiesiogiai is lauko oras yra gaivesnis,naturalesnis .Net ir per salcius neleidziu tiesiogiai per ZS o skiedziu su tiesioginiu lauko oru iki 0-2lC.

Ateiti galviju perdaryti i gliukolini ZS ikisus U zonda uzpildyta glikoliu i 160mm vamzdi ir ji uzpidyti vandeniu .
Atsakyti
QUOTE(korida @ 2016 02 26, 20:22)
Pastebejau ,kad tiesiogiai is lauko  oras yra gaivesnis,naturalesnis  .Net ir per salcius neleidziu tiesiogiai per ZS o skiedziu su tiesioginiu lauko oru iki 0-2lC.

Ateiti galviju perdaryti i gliukolini ZS ikisus  U zonda uzpildyta glikoliu i 160mm vamzdi ir ji uzpidyti vandeniu .

tikrai pasijuto skirtumas? primink kokie ten pas tave vamzdziai sudeti i ZS ?
Atsakyti
QUOTE(dzemute @ 2016 02 26, 12:21)
tai va ir prasideda, jei pats nieko nenutuoki tai tu tukstanteliu panasu niekas ir nepades sutaupyti, tai isvada persasi, kad tada net neverta prasidet su statybom turint ribota biudzeta i kuri gal isipaisytum darant protingus sprendimus, bet be patirties ir pagalbos tu sprendimu gi nepriimsi pats, ech tikras galvos skausmas


Kodėl taip kategoriškai. Viskas įmanoma. Pinigus gali taupyti ten, kur įdedi savo pastangų. Nenori mokėti specialistui, dalinančiam patarimus, gilinkis į visų statybos sričių niuansus. Nenori mokėti statybininkams, šok į guminius, imk kastuvą į rankas. Viskas kainuoja ir beveik viską galima atlikti pačiam, taip, kad tos pačios statybos kainos gali skirtis kartais.

Nors jei rimtai, tai nereikia visur viską daryti pačiam. Bet nori taupyti, statyboms būtina skirti laiko. Labai daug laiko. Iš esmės, jei nežinai kaip kokį nors namo mazgą daryti, teisingiau būtų skirti pastangų, ieškant pigiau tuos darbus galinčių atlikti tos srities specialistų. Specialistai būna padaro net pigiau, nei kad pats darytum, bet jų kainos skiriasi kartais, taip kad statybininkų paieškoms reikės skirti begalę laiko. Be to, visi pigiai dirbantys mėgsta chaltūrinti, tad statybose reikės vos ne gyventi, kad viską sužiūrėti, arba išlaidauti daugiau laiko jūsų statyboms skirsiančiam statybų prižiūrėtojui.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2016 02 26, 20:22)
Pastebejau ,kad tiesiogiai is lauko  oras yra gaivesnis,naturalesnis  .Net ir per salcius neleidziu tiesiogiai per ZS o skiedziu su tiesioginiu lauko oru iki 0-2lC.

Ateiti galviju perdaryti i gliukolini ZS ikisus  U zonda uzpildyta glikoliu i 160mm vamzdi ir ji uzpidyti vandeniu .


Tai kad visada šaltesnis oras atrodys gaivesnis. Bet kokiomis priemonėmis, kad ir pačiomis steriliausiomis, pačiais mažiausiais temperatūrų skirtumais didink oro temperatūrą ir jis iškart atrodys mažiau gaiviu.

Čia aš sakyčiau psichologinis dalykas, o ne techninis.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2016 02 26, 21:12)
O aš sekančiame name dėčiau 40cm EPS100. Esu labai patenkintas tvirtu polistirolu. Po grindimis jokio pamatuko, Po pusę tonos ir sunkesnius daiktus perkelinėjau iš vienos vietos į kitą ir grindys atlaikė be jokio įtrūkimo.

Grindyse didinti putplasčio storio nėra jokių problemų, net statant tiesiai ant vandens, grindų lygį galima pakelti, čia ne sienos, kur storis jau neša estatinių, užstatymo ploto ir kitų problemų, tad nematau poreikio branginti grindų apšiltinimą.
Papildyta:
Naudoji tik žiemą ir bijai organikos  g.gif ? Ten juk drėgmės negali būti, iš kur ten organika?
Papildyta:
Mano namas B klasės, bet vien jo apšiltinimas kainavo spėju daugiau nei daugelio A+ smile.gif. Čia toks sąlyginis dalykas - kaina.
Papildyta:
Jei riamentis šiuo postu paskaičiuoti, tai pav mano putplastis kainavo apie 12000 Lt. Vadinasi brangiau  būtų tik 4000 Lt smile.gif.

Na ne visai taip. Statant šiltesnį namą reikia ne tik apšiltinimo sluoksnius didinti, bet ir šiltesnius langus bei duris statyti, atsakingiau žiūrėti į namo architektūrą (nors iš kitos pusės, kuo šiltesnė namo architektūrinė dalis, tuo namas pigiau statomas smile.gif ), atsiranda rekuperacinės vėdinimo sistemos poreikis, bei būtina dar projektavimo metu paskaičiuoti namo energines savybes (patarčiau kreiptis pas sertifikuojančius jau pastatytus namus energinės klasės sertifikuotojus), kas irgi turėtų kelti kainą.
Papildyta:
Kai statai šiltą namą, svarbu ir namo suvartojamos energijos "žalumo" parametras, tad net šioje srityje po projekto patvirtinimo nederėtų nuo jo nukrypti, kitu atveju, gali nutikti net taip, kad kaip A++ suprojektuotas namas negaus aukštesnio, kaip B energinės klasės vertinimo.

Kas dėl gero projektuotojo ir statybų prižiūrėtojo, tai abu labai svarbūs. Nebus gero projektuotojo, tai ir norimo tikslo galima nepasiekti ir statybų kaina gali stipriai išaugti, o be gero statybų prižiūrėtojo net ir pagal aukso vertės projektą gali būti pastatytas namas tik nugriovimui, arba pats sugrius papūtus vidutiniam vėjeliui smile.gif. Taip jau nekartą nutiko Lietuvos platybėse smile.gif, ir čia ne apie karkasinukus, o apie mūrinius namus kalba eina. Nesužiūrėjo besistatantys, kad statybininkai nesudėjo armatūros tinkamai ir subyrėjo mūras.

o gal pasiulyti galetumet gerus projektuotojus ir priziuretoja?
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2016 02 26, 20:35)
Tai kad visada šaltesnis oras atrodys gaivesnis. Bet kokiomis priemonėmis, kad ir pačiomis steriliausiomis, pačiais mažiausiais temperatūrų skirtumais didink oro temperatūrą ir jis iškart atrodys mažiau gaiviu.

Čia aš sakyčiau psichologinis dalykas, o ne techninis.


čia kaip daugiabučiame name, vonioje vanduo atrodo skanesnis nei virtuvėje, o pasirodo tik dėl to kad šaltesnis smile.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2016 02 26, 19:29)
Galiu bandyti kaltinti savo rekuperatorių, kad taip greitai mano namas atvėso, kai naktimis už lango temperatūra nukrisdavo iki -8C temperatūros, bet būtent spalio 12 d. užėjo tikrai šalti orai ir nemanau, kad be rekuperatoriaus būčiau ištempęs nešildydamas namo iki lapkričio.

Iš kitos pusės, spalio mėnesio šildymas ir vėdinimas man surijo apie 30 Eurų, tai yra, kaip šildantis tik elektra nelabai daug. Gal tie draugai tiek daug džiovino savo drabužius, darė valgį, bei naudojo kitus daug elektros energijos rijančius elektrinius prietaisus, kad pilnai padengė panašų šiluminės energijos poreikį.

Nors čia yra teigiančių priešingai, bet dar mano mokyklos laikais fizikos mokytojas, teigė, kad visa energija virsta šiluma. Esu tuo pilnai įsitikinęs. Taip, elektriniai varikliai judina vandenį ar orą, vadinasi dalis energijos nuėjo ne tiesiai į elektrinio variklio šilimą bet ir į oro ar vandens judinimą, bet šie srautai dėl trinties sustoja ir trinties metu visa likusi elektros energijos dalis, virsta šiluma. Galiausiai gaunasi, kad bet kurio veikiančio elektros prietaiso sunaudota elektros energija, kokiais 98% virsta šiluma.


bet pas tave lyg pietinę pusę šešėliuoja medžiai?
spalis buvo saulėtas, o pas ji didelė vitrina pietuose, sakė kad gerai prikaitindavo
Atsakyti
QUOTE(dzemute @ 2016 02 26, 20:37)
o gal pasiulyti galetumet gerus projektuotojus ir priziuretoja?


Galėčiau savuosius pasiūlyti, bet jei galvojate apie kaip galima pigesnes statybas, tai jau siūlau nuo čia ir pradėti. Nesukirskite rankomis nei su vienu architektu, kol mažiausiai su dešimtimi nebūsite visų namo projektavimo niuansų aptarę.
Papildyta:
QUOTE(mariuzs @ 2016 02 26, 20:53)
čia kaip daugiabučiame name, vonioje vanduo atrodo skanesnis nei virtuvėje, o pasirodo tik dėl to kad šaltesnis smile.gif
Papildyta:
bet pas tave lyg pietinę pusę šešėliuoja medžiai?
spalis buvo saulėtas, o pas ji didelė vitrina pietuose, sakė kad gerai prikaitindavo


Šeip tai yra tame racijos, nes saulė kaip tik labai pažeme ritinėjosi ir saulės pritekėjimų beveik nebuvo. Šį šildymo sezoną, gal tik vasarį galėčiau išskirti, kaip ženkliai per langus prišildantį mėnesį.

Kaip minėjau, spalį šilumos poreikis nebuvo didelis, šildymui ir vėdinimui sunaudojau apie 230kWh, o panašų kiekį pastoviai namuose būnant galima puikiausiai ir butinėms reikmėms prisukti, plius dar kelios kilovatvalandės iš saulės. Na gal, gal, bet tik daug termomasės turinčio namo atveju. Vis tik -8C naktį, tai jau nemažas stresas karkasinukui turėtų būti nešildant.

Medžiai pas mane pietrytinėje pusėje. Kai saulė būna aukščiau virš horizonto, tai namą saulės šiluma pasiekia grubiai po 12 val., o tais trumpiausių dienų mėnesiais saulės įtakos beveik visai nepajaučiau.
Papildyta:
QUOTE(mariuzs @ 2016 02 26, 20:53)
bet pas tave lyg pietinę pusę šešėliuoja medžiai?
spalis buvo saulėtas, o pas ji didelė vitrina pietuose, sakė kad gerai prikaitindavo


Žinai, gal papraščiau būtų paklausti, kiek tavo draugai spalį sumokėjo už visą elektrą? Man absoliučiai visa elektra, tame tarpe ir su šildymu bei karšto vandens ruošimu kainavo apie 65Eur. Jei minusuoti karšto vandens ruošimą, kuris negryžtamai nuleidžiamas į kanalizaciją, tai visa elektra kainavo apie 45Eur. Jei ir jie panašiai išleido, galima pamiršti apie saulę spalį smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 26 vasario 2016 - 21:15
QUOTE(dzemute @ 2016 02 26, 18:48)
ooo, aciu, kad uzsiminet apie 4 vaika, privertet info atsinaujinti  lotuliukas.gif  o apie skyrybas girdejau, kazin ar vertas namas to, tik idomu ar daug cia esanciu issiskyre?



Cia likuciai ir renkasi ..20 procentu isgyvenusiu... Pagal Fedzia turbut.
Atsakyti
QUOTE(dzemute @ 2016 02 26, 20:37)
o gal pasiulyti galetumet gerus projektuotojus ir priziuretoja?


Esme tokia, kad jus negalite aklai pasitiketi projektuotoju (architektu). Jo darbas yra igyvendinti jusu namo vizija, pasiulant projektinius sprendinius, taciau kiek tai susije su namo inzinerina, energetiniu efektyvumu, ypatingai sildymo budu - ta jus turite nuspresti jau pries einant pas architekta, nes sie dalykai turi itakos ir namo architekturai. Dar projektavimo stadijoje butina ivertinti busimo namo silumos nuostolius, ko reikes pasirenkant sildymo prietaisa. Sakau tai is savo patirties, nes dabar siuose reikaluose verdu. Dabar tikrai yra daug aprasyta, tiek forumuose, tiek straipsniuose apie ivairias sildymo sistemas, jos lyginamos, tikrai yra is ko pasisemti minciu. Ir dar. Siulau namo projektui skirti tiek demesio ir toki ji pasirengti, kad galetumete betarpiskai juo vadovautis statybos darbu eigoje ir konstruktoriaus bei darbu vadovo galetumete reikalauti butent tokiu sprendiniu ispildymo, kaip yra projekte, o ne kaip kazkam patogiau. Tai palengins visa darbu procesa. Sekmes.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2016 02 26, 21:12)

Jei riamentis šiuo postu paskaičiuoti, tai pav mano putplastis kainavo apie 12000 Lt. Vadinasi brangiau  būtų tik 4000 Lt smile.gif.

Na ne visai taip. Statant šiltesnį namą reikia ne tik apšiltinimo sluoksnius didinti, bet ir šiltesnius langus bei duris statyti, atsakingiau žiūrėti į namo architektūrą (nors iš kitos pusės, kuo šiltesnė namo architektūrinė dalis, tuo namas pigiau statomas smile.gif ), atsiranda rekuperacinės vėdinimo sistemos poreikis, bei būtina dar projektavimo metu paskaičiuoti namo energines savybes (patarčiau kreiptis pas sertifikuojančius jau pastatytus namus energinės klasės sertifikuotojus), kas irgi turėtų kelti kainą.


Tikrai taip ,reikėtų šiltesnius langus rinktis . Tie Šilti ,šilti langai nuo tų šaltesnių sudarys apie 10pr. mažesnius patiriamus šiluminius nuostolius per langus . O kainų skirtumas standartiškai apie 1kEur. Tai sudarytų grubiai apie 1pr. nuo namo kainos . O geriausiai yra panaudoti berėmius langus ,t.y. tik paketą... . Na aišku reikėtų kelis langus palikti ,,avariniam'' pravėdinimui smile.gif
Pasistačius ,kad ir B klasės namuką ir neišnaudoti sandarumo pliusų butų doh.gif .Sandariame name priverstinis rekoperacinis vedinimas neišvengiamai būtinas .. ,,Termose gi ilgai nekvėpuosite '' smile.gif
Atsakyti
QUOTE(SGerda @ 2016 02 26, 23:01)
Tikrai taip ,reikėtų šiltesnius langus rinktis  . Tie Šilti ,šilti langai nuo tų šaltesnių sudarys apie 10pr. mažesnius patiriamus šiluminius nuostolius per langus . O kainų skirtumas standartiškai apie 1kEur. Tai sudarytų grubiai apie 1pr. nuo namo kainos . O geriausiai  yra panaudoti berėmius langus ,t.y. tik paketą... . Na aišku reikėtų kelis  langus palikti ,,avariniam'' pravėdinimui  smile.gif
Pasistačius ,kad ir B klasės namuką ir neišnaudoti sandarumo  pliusų butų  doh.gif  .Sandariame name priverstinis rekoperacinis vedinimas neišvengiamai būtinas .. ,,Termose gi ilgai nekvėpuosite '' smile.gif


Iš esmės viskas kaip ir teisingai parašyta, deja jaučiasi sarkazmas, be to rašant apie langų šiluminių savybių pagerėjimą tik 10% kai šiltesni langai kainuoja apie 1000 Eur brangiau, susidaro toks vaizdas, kad neapsimoka statyti tų šiltų langų, bet jei įsigilinsi į situaciją, kad visų kitų šilto namo atitvarų šiluminė varža būna R=10 viršija, o mažiau šalti langai, būna ir R=1 nesiekia, suprasi, kad visa namo šiluma būtent per langus ir išeina, todėl nors ir nedidelis langų šiluminių savybių padidinimas ženkliai sumažins viso namo šilumos nuostolius. Tik tai supratęs galėsi priimti teisingą sprendimą ir jei jau namą statai šiltą, nepagalėk truputį didesnės pinigų sumos ir ant geresnių langų. Vis tik, dėl langų kainos . Mano langų plotas apie 26m2 sumokėjau atrodo ~14000 Lt (~4000Eur). Tai čia tikrai daug daugiau nei mažiau šilti langai? Maniškių U=0.77, arba R =1.3 .
Atsakyti