A, A+, A++, Pasyvus namas - 36

Šią temą jau seku senokai (nors prisipažinsiu - visų 36 neperskaičiau), bet nepamenu, ar buvo diskutuota apie apsaugines žaliuzi (radau temą apie jas, bet ten daugiau apie saugumą), kaip apie energijos tausotoją (žiemą taupančios šilumą, vasarą - vėsą). Ar vertos investicijų, ar iškart atmetamas variantas?

Seniai,labai seniai buvo siektiek diskutuota. Cia kai dar Viliene pasirodydavo. Buvo sutarta kad uzdarytos zaliuzes papildomai apsaugo nuo salcio/karscio patekimo kai jos uzdarytos.

Aciu. I klausima atsakyta. Gal dar galite patarti kaip su paciu tinklarascio autoriumi Baronu susisiekti? Tureciau jam keleta klausimu.

Sita funkcija gerai veikia tik su radiatoriniu sildymu. Su grindiniu nesijaucia B name, tai A irgi nesijaus.

Tikrai buvo diskutuota. Jomis labai domejosi Vilienė ir nekertą apie jas buvo rašęs, deja, bet jau kokie metai, kaip Vilienės nėra, tad diskutuota tikrai pakankamai senai.

Dėl šilumos sulaikymo, tai deklaruotas maksimalus šilumos sulaikymo bonusas gaunamas tik su labai šaltais langais. Kadangi klausimas užduotas EE namų temoje, langai tikėtina bus labai šilti, tad to žaliuzių šiluminio bonuso beveik nesijaus.

Vis tik tokios žaliuzės labai gelbės kovojant su pertekliniais saulės šilumos pritekėjimais vasarą. Pavyzdžiui vakarinių langų neapsaugosi jokiais šešėliais ir efektyviausia kova su šilumos patekimu per vakarinius langus vasarą turbūt ir bus su tokiomis žaliuzėmis.

Taip pat nereikia pamiršti, kad pagrindinė apsauginių žaliuzių funkcija jau iš pavadinimo matoma - jų pagrindinė paskirtis yra apsauginė, likusios yra išvestinės "bonusinės".

Panasu, kad sio SS sildymo galimybes ir uzsibaigia dviem nustatymais sildymo kreiveje (neskaitant kitu neesminiu f-ju): galinis taskas- pageidaujama termofikato temperatura prie lauko -20 ir pradinis taskas- pageidaujama temperatura prie lauko pliusines (ten grafiskai labai aiskiai pavaizduotas principas). Cia toks paprastesnis variantas. Nebent yra dar vienas manualas su platesne info (dabar neturejau laiko ieskoti). Sio algoritmo trukumas tas (cia mano nuomone!), kuri ir tu jau pastebejai. Sudetinga pasiekti, kad sildymo sezono metu lauko temperaturai kintant nuo -30 iki +20 viduje laikytusi vienoda + 21. Susiderina gerai tarkim nuo -30 iki 0, o nuo 0 iki mazdaug +5 bus per salta, nuo +5 iki +20 vel gerai. Arba atvirksciai nuo 0 iki +5 gerai, o nuo -30 iki 0 per salta ir pan. Sio trukumo neturi algoritmas kur be siu dvieju nustatymu yra galimybe pasirinti lauko temperaturas prie kuriu bus aukstinamas (arba zeminamas) setpoint'as norimu uzduotu dydziu. Ten salia kreives galinio ir pradinio tasku tasku nusistato, kad pvz. prie lauko 0 setpoint'as bus +2, prie lauko -5 setpoint'as +1 ir t.t. "Pasitampai" grafika pagal namo poreikius. Galbut cia tau kai kas paporins kitaip, taciau tavo atveju paprasciausia susideti patalpos termostatus (kabeliai kiek supratau jau pravesti). Nusistatysi sildymo kreive siek tiek "aukstesne" su kuria pvz. name butu palaikoma +24. "Stabilia" temperatura tau palaikys termostatai. Stabilia rasau kabutese, nes visi termostatai turi diferenciala (sildymui i didesne puse, dazniausiai 0,5C). Jei nustatai +21, patalpoje bus 21- 21,5. Voniose termostatu nereikia (nebent yra noras matyti temperatura), ten konturai turi buti atidaryti visada (kad "neisprotetu" SS, kaip kazkas rase). Nors kreive bus nustatyta siek tiek aukstesne, bet SS dirbs trumpiau, kadangi kazkokia dalis konturu nuolatos bus uzdaryta. Taip pat miegamajame galesi tureti pora laipsniu zemesne temperatura (termostate nustatysi pvz. 19). Voniose, kadangi konturai atidaryti, laikysis kazkiek aukstesne temp.

Taip



Kai kas vis dar nesigilina kas buvo rašoma.
1. Lauko daviklis nustato tik termofikato temperatūrą pagal nustatytą kreivę. Kuo šalčiau - tuo karštesnis vanduo. Jis gerina ŠS cop. Galima puikiai išsiversti ir be jo nustačius +40C termofikato temperatūros palaikymą katile, bet tai bus neekonomiška. Galima nustatyti +30C, bet tada rizikuojate, kad kažkada +30C neužteks namui pašildyti ir liks tik +18C patalpose.


2. Šilumos padavimą į namą (kambarių temperatūrą) reguliuoja termostatinės galvos ant kolektorių. Jie prasiveria nuo mažos temperatūros grindyse ir užsidarinėja, kai grindys pašyla. Taip palaikoma pastovi grindų temperatūra.


3. Prie viso šito, ant viršaus dar galima uždėti saulės daviklį, kuris atjungia visą šildymo sistemą vos tik pašvietus saulei, daug greičiau, nei pasikeičia kambario ar grindų tempetarūros. Tokiu atveju visi grindinio šildymo inertiškumai yra pašalinami, nes visas šilumos padavimas yra atjungiamas vos tik prasideda didesni pritekėjimai per langus (kelių minučių klausimas).



Termostatai reikalingi ne kambariuose, o ant kolektoriaus. Kambarių temperatūros sureguliuojamos kolektoriuje, prisukant arba atsukant kiekvienos patalpos termostatinį ventilį.



Paviršiaus lygumas duoda daug pliusų vėliau. Taip pat tas užspaudimas sutankina paviršių, kas yra gerai.

Dar patiko ta d400 oro padavimo žarna pučiantį į vidų tuūkstančius kubų oro į patalpą. Jaunesnis dar dirba su raspiratoriumi, o labiau patyręs jau suprato, kad izocianato garuose nepavyks ilgiau išbūti be išorinio oro padavimo kaukės.



Jis yra pritaikytas šilumos siurbliams, norint pagerinti cop žeminant termofikato temperatūrą.
Dujoms, granulėms ar elektrai nėra reikalo statyti lauko daviklį. Nuo namo čia nepriklauso.

Butent lygus pavirsius duoda tai ,kad galima po to montuoti papildoma izoliacijos ir garo barjiero sluoksni . Bet kai kurie to nesupranta ...

Na ir tikrai. As rasiau apie kambario termostatus. Tai pastarieji tik pablogina.

Mano skaudi patirtis sako, kad saule patalpa prikaitina, bet grindu betonas atausta, kad silumos siurblys ima dirbti be sustojimo. O tai jau labai blogai.

Mano atveju yra 2 kolektoriai. Puse namo i pietus, o kita puse namo su krosnimi. Kadangi kambariu reguliuoti neteko, nes idealiai atitinka kilpu ilgiai, tai termostatus reiketu statyti ant kolektoriu.
O kokie termostatai?

maniskis SS pradeda mest erora ir issijungia, jei uzsissuka daugiau nei puse ziedu, nes raso, kad vandens pratekejimas yra per mazas, todel realiai galiu uzsukineti tik 3 ziedus. O del 3 ziedu galiu ir prisukti juos, kad negyvenamuose kambariuose butu zemesne temperatura. Tad vel reiktu pasibandyt uzsukus kelis ziedus, ar SS veiks be trukdziu

Tai juk visi silumos siurbliai taip elgiasi. Todel reikia statyti akumuliacine talpa lygia pusei grindiniu vamzdziu turiui

Kaip taip gali būti kad kambarys prišildytas saulės, o grindys vėsta? Gal putplasčio nėra po grindimis?




Vienodos kilpos dar nereiškia, kad nereikės reguliuoti. Skirtingi kambariai reikalaula skirtingai šilumos, nors realiai nesismulkinant tai gal ir nereikėtų reguliuoti temperatūros atskiruose kambariuose.


Reikia pasirinkti iš kelių variantų.

Primityviausias.
Turime lauko daviklį ir gerai sureguliuotą kreivę. Termofikato temperatūrą katilas palaiko tokią, kad name beveik nekistų temperatūra. Kolektoriaus kilpos palyginti trumpos, panašaus pralaidumo, nereguliuojamos. Viskas šyla, bet diferencijuoti patalpų temperatūros atskiruose kambariuose nėra galimybių.



Patobulintas.
Viskas tas pats, tik ant kolektoriaus dar stovi srauto reguliatoriai (be debitomačių).
Tai prideda galimybę pasireguliuoti temepratūrą atskirose patalpose, bet viso namo temperatūra vistiek lieka kritiškai priklausoma nuo kreivės parametrų ir lauko daviklio.

Patobulintas2.
Ant kolektoriaus grįžtamo termofikato vamzdelių pastatome termostatiniu ventilius.
Jie palaikys tokią grindų temperatūrą, kokia bus nureguliuota ant kiekvieno ventilio. Mažėja priklausomybė nuo kreivės. Kolektorius jau pats reguliuoja kiek šilumos paduoti į grindis, o katilas tik užtikrina, kad termofikato temperatūros pakaktų šildymui. Šiuo atveju galima atsisakyti lauko temperatūros daviklio ir kreivės nustatymų, užprogramuojant kažkokią pastovią pakankamą termofikato temperatūrą, bet nepatartina, nes nukentės ŠS cop.

Patobulinimas3.
Saulės daviklis išjungiantis šildymą pradėjus patalpas kaitinti saulei. Aktualu tiems, kas turi dau

Patobulinimas4.
Susidedame el. pavaras vietoje termostatinių ventilių ir galime telefone nustatinėti kiekvieno kambario temperatūrą. Šioje vietoje galima ir apsigauti, nes dažniausiai temperatūros davikliai matuoja patalpos oro temperatūrą ir pagal ją valdyti grindinį šildymą pasidaro labai slidu. Prasideda kalbos, kad grindinis labai inertiškas, labai sunku valdyti, labai reikia protingų pid algritmų norint nuspėti kiek atsukti ventilį, kad po valandos kambario oras būtų tokios ir tokios temperatūros...
Prasideda kaltinimai temomasei, kad ši palaiko pastovią temperatūrą ir šildymo sistemai nebepavyksta norimu laiku pašildyti kambarių orą iki norimos temperatūros be didesnių grindų temperatūros šokinėjimų. Prasideda karkaso garbinimas, nes ten kiek pašildai tiek ir bus, kiek nešildai tiek ir nebus - viskas labiau momentiška, nuspėjama, valdoma.

Jeigu neturite tikslo kaitalioti temperatūros dienos bėgyje atskiruose kambariuose ir jums tinka pastovi nureguliuota temperatūra tai aukčiau patobulinimo nr3 nereikėtų eiti, nes galite tik apsisunkinti sau reikalus arba iš esmės pakratyti piniginę, ko užtektų šildyti namą dešimtmetį.



Net ir termostatiniai ventiliai kolektoriuje realiai jau yra prabanga pasyviam name. Galime ir su paprastai ventiliais susireguliuoti temperatūras. Termostatiniai tik leidžia gyventi ir su ne iki tokio lygio ištobulinta lauko temperatūros/termofikato kreive. Pas Cibulį kaip tik dar reikia pareguliuoti tą kreivę, o turėtų termostatinius ventilius, tai nustatytų didesnę temp ir pamirštų.





Jeigu normaliam veikimui reikia užsukti pusę žiedų tai reiškia, kad vamzdeliai blogai išvedžioti. Geriausia kai praktiškai nereikia pridarinėti srautų. Tikriausia labai skirtingo ilgio kilpos.
Tai dar būtų ne bėda jeigu būtų pakankamas vandens debitas, didesnio diametro vamzdeliai tai leistų. Arba bent jau diesnio diametro vamzdeliai ilgosiose kilpose.
Kokio ilgio ir diametro ilgiausios kilpos ir kiek jų yra?