Saulės kolektoriai ir baterijos - 3

Mintai, negaliu garantuoti, bet spėju, kad tavo ir kaimyno inverteriai yra skirtingų gamintojų. Nes to paties modelio, tik skirtingų galių inverteriai startuoja ir gesinasi praktiškai vienodai (jei kalbama apie panašios galios). Todėl čia negalėtų būti klaida, tiesiog tokie tavo inverterio parametrai.



Manau ne už kalnų jau APVA parama baterijoms, tai net ir HV baterijos bus lengviau įperkamos.

Taip pat galiu pasigirti, kad jau pasileidau savo hibridą su baterijomis ir jau praktiškai išbandžiau pilną OFF gridą. Viskas veikia puikiai, tik dar nedrįstu grid-off grid pajungti ant automatinio rėžimo, nors perjungėją esu pajungęs (kolkas jis dabar suveikia rankiniu būdu).

Va būtent dėl šitos situacijos aš turiu diametraliai priešingą nuomonę - modulių krauti daugiau, nei inverterio nominalas. Vienintelis atvejis, kai suprasčiau didesnės galios inverterio statymą būtų tada, kai SE plėtra planuojama artimiausiu laiku - pvz., pasistačius SE su APVA parama, o po to dasipirkti gabalą už savus (na, pvz., kai pilnai elektrinei tuo metu pinigų nėra ir pan.). Nes plėsti elektrinę vėliau bus galvos skausmas - kur gauti identiškų, ar bent jau panašių, dydžiu ir elektrinėmis charakteristikomis modulių, kaip jungti į stringus (kurie tik du tėra) ir pan. Nors pastaroji problema tavo atveju gal ir nedidelė - esamus modulius galima kabinti ant vieno MPPT, visus naujus ant kito MPPT...

Mano atveju 11,4kw modulių kabo ant 10,1 kw Fronius'o (kuris tik tiek ir geba atidavinėti į tinklą). Tai per pernai metus ties 10,1kw atidavimas buvo pjautas summa summarum gal tik kokią valandą per visą sezoną... Moduliai nedideliu kampu, orientuoti ne idealiai į pietus - net teoriškai generuojamas max. galingumas labai nedaug viršyja tą inverterio nominalą. O apskritai techniniai tokios konfigūracijos argumentai gerai sudėlioti pas 'Giminiją' (yra toks ar tai uab'as ar tai žmogus su IĮ) puslapyje.

Palaikau Verterį. Pats turiu 10kW inverterį su 15kW plokščių. Visos plokštės su optimizatoriais, smagus žaisliukas . Maksimaliai inverteris gali atiduoti 10,9 kW berods. Tokių dienų pernai buvo mažai. Plokščių kampas apie 20 laipsniu, kas tikrai nėra idealu. Pirminė investicija į 9kW elektrinę atsipirko per kainų piką faktiškai (lyginant su biržos kaina). Dabar pagamintos elektros kainą laikyčiau apie 0,12 EUR. Kad skaičiuoti lengviau. Tai visi elektrinės išplėtimai pilnai pasidengs kitais metais. Galima būtų tikslai paskaičiioti, bet nematau reikalo

Elektrinė paleista 2021 spalio viduryje. Praplėsta 2022 spalį iki 12 kW, 2023 rudenį iki 15kW

Taip inverteriai skirtingi, pas kaimyna Safar, pas mane Fronius GEN24 PLUS. Vis tik atkreipčiau dėmesį į tai, kad Safar inverterio deklaruotas MPPT įtampų diapazonas: 140 – 1000V, o manojo GEN24 krovimo pradžios įtampa - 80 V, taip kad pagal viską manasis net ankščiau turėtų pradėti veikti. Problema saulės panelių generuojamoje galioje. Nesvarbu kada saulės panelės pradeda generuoti energiją, svarbu, kada generacija pakankama, kad kompensuoti inverterio nuostolius. Nagrinėjau savo inverterio kreives, tai galiu atkreipti dėmesį į savojo inverterio niuansą, manasis inverteris negamina, negamina ir tik strykt gamyba iki ~20W ir eina aukštyn. Nėra tolygaus galios kilimo nuo 0W. Vadinasi elektronika nepajunginėja inverterio, kol saulės panelės gamina per mažai galios ir tik kai gamina net daugiau nei reikia, tik tuomet pajungia inverterį. Atitinkamai, jei pajungčiau daugiau panelių, tai rytais galios inverterio startui užtektų ankščiau, o vakarais ilgiau.

Vat turiu išsisaugojęs print screenus šio reikalo. Vienas su srove, kitas su įtampa. Atkreipiu dėmesį, kad pagal dokumentaciją mano inverteris pradeda gamybą prie MPPT įtampos 80V, pas mane pradeda dirbti prie įtampos virš 300V, nes įtampa nors ir aukštesnė, bet galios iš panelių neužtenka.

 1A.jpg   23,65KB   0 Parsiųsta kartų

 1V.jpg   27,57KB   0 Parsiųsta kartų

Matai, pirmiausia inverterio kaina. Man buvo pasiūlytos 6 kW, 8 kW ir 10 kW versijos. Kainos skirtumas ~ 100€ tarp 8 ir 10 kW versijų ( kai inverterių kaina virš 3000€ skirtumo suma pasirodė juokinga, o 6 kW net nevertinau, nes galia buvo per maža). Antras niuansas, tai kiek teko susidurti su maitinimo šaltiniais, tai pavyzdžiui LED apšvietimui, jei paimsi maitinimo šaltinį tokios galios, kaip kad LED apšvietimo, tai maitinimo šaltinis sudegs po kelių mėnesių. Norint kad dirbtų ilgiau, reikia imti bent du kart didesnės galios nei reikia. Tai ir čia primečiau, kad kai inverteris bus galingesnis, tai apkrovos bus gerokai mažesnės nuo maksimalių galimų ir inverterio ilgaamžiškumas bus didesnis. Na, kažkaip neakcentavau, aš, kad maksimaliomis galiomis inverteris beveik niekad nedirba, o artimesnėmis galiomis maksimalioms dirba labai trumpai. Na ir trečias niuansas, pirksiu elektromobilį, reikės kažkaip praplėsti saulės elektrinę, bet tai planavau ne pačioje artimiausioje ateitį daryti. Na pirmas niuansas turbūt pats aktualiausias buvo .

Dėl elektrinės plėtimo vėliau, tai jokio galvos skausmo. Kaip parašei vėliau, visas dabartines paneles jungiu ant vieno stringo, o naujai nupirktas prie antro.

Tarp kitko, dėl plėtimo. Tai realiai aš jau seniai pribrendęs šiai idėjai. Stabdo tik vienas, nežinau kaip tai įgyvendinti. Reikalas toks, kad ant stogo laisvos vietos pas mane nėra. Noriu naujas paneles kabinti ant fasado. Pagrindiniai tokio pasirinkimo niuansai, kad taip nebus atimamas kiemo plotas, o ir šeip pas mane ant žemės bus vien šešėlis, reikėtų paneles kelti aukščiau, antras niuansas ir turbūt pats svarbiausias tai noriu gamybos ir žiemą. Ant stogo panelės mažu kampu, realiai visą žiemą apsnigtos. Ant fasado pakabintos panelės niekada nebūtų apsnigtos ir būtų beveik pačiu palankiausiu kampu nukreiptos į žiemos saulę, tad žiemą tikiuosi geriausios gamybos tik iš vertikaliai sumontuotų panelių.

Taigi, fasadas. Ant fasado pas mane 30 cm apšiltinimo. Badyti fasado iki mūro nėra jokio noro, o kas dėl putplasčio, tai man užkliuvo, kad Cibuliui nerekomendavo net apdailinių plytelių klijuoti ant tokio storio apšiltinimo sluoksnio. Vilienės patirtis rodo, kad tai įmanoma. Visai neseniai bendravau su juo, tai sakė, kad jei pritrūks galios iš ant stogo sumontuotos ~10 kW elektrinės, naujas paneles vėl montuos tokiu pat būdu ant fasado. Vis tik pas jį EPS 100, pas mane EPS 70.

Gal kas turite kokių kitų idėjų dėl panelių montavimo ant fasado?




Oi gerai žinau tą Giminiją . Savo bloge juos jau kelis kartus palinksniavau . Vieną kart iš geros pusės, kitą kart nelabai . Bet kokiu atveju, pripažystu, kad ten geras specialistas dirba . Kad nebūtų reklama - gerų specialistų yra ir kitose įmonėse .

Inverteris už kelias 'štukes' nėra led maitinimo šaltinis už kelis eur Kai garantija įrangai 10 metų, tai ir komponentai tikrinami, ir viskas projektuojama su reikiama atsarga iš karto... O darant plėtrą aš vis tiek balsuočiau už atskirą inverterį - ir MPPT grandinių iškart daugiau, ir gedimo atveju prarandama tik dalis generacijos. Nu bet čia jau labiau tikėjimo/preferencijų reikalai

Su fasadiniu montavimu aš skirčiau SE paneles ir keramines plyteles. Pastarosios vis tik sunkesnės + yra skirtumas, ar montavimas klijuojant, ar su EPS smeigėmis/sraigtais. T.y. paskaičiuočiau kiek svorio reikia sukabinti, pažiūrėčiau kiek deklaruojamas EPS sraigto laikomas max. svoris ir susukčiau tų sraigtų tiek, kad neviršytų pusės max. nešamo svorio.

Dėkui, gera mintis pasvarstymui, tik iškart kitas klausimas, kaip vertinti galimas vėjo apkrovas?

Plius dar kažkur girdėjau pasiūlymą, klijuoti paneles prie fasado su makroflex tipo putomis. Iš pat pradžių šį variantą iškart atmečiau, bet paskui galvoju, kad gali būti visai veiksmingas variantas. Kokios mintys dėl makroflekso?

Beje, ir dėl panelių tvirtinimo su sraigtais. Galima tvirtinti kaip Vilienė, tada panelės priglaustos prie pat fasado, vėjo apkrovos iškart mažesnės, laužimo jėga mažesnė. Vis tik Vilienės tvirtinimo metodas pažeidžia paneles, joms negalios jokia gamintojo garantija, kas kaip ir nėra gerai, o vat tvirtinant pradžiai laikiklių strypus



pirmiausiai panelės atitraukiamos nuo fasado, jau vien tai padidina laužimo apkrovas tvirtinimo taškams, plius dėl tarpų tarp panelių ir fasadų tikėtinai didesnės vėjo apkrovos ir šeip, konstrukcija skirta panelių laikymui turi nemažą savo svorį tad bendras svoris tenkantis putplasčiui dar išaugs. Na bet svoris gal mažiausia problema, mane labiausiai neramina kaip apskaičiuoti galimas vėjo apkrovas, kad žinoti ant kokio dydžio konstrukcijas reikia sustiprinti.

Panelių klijavimas - nerizikuočiau. Jokios galimybės remontui, ventiliacijos iš galinės pusės ir pan. Bet, pvz., jei kokį rail'ą ant sienos tvirtinti, tai gal visai ir variantas jį papildomai ant klijų pasodinti.

Laužimo/kirpimo apkrovų charakteristikų EPS sraigtams greitai pažiūrėjęs neradau, pvz., Fischer savo gaminiams pateikia tik rovimo skaičius (kurie visai neblogi - ~20 kg 90mm įsukamam sraigtui). Tai turbūt toliau du variantai - arba ieškoti konstruktoriaus ir tikėtis kad šis kažką iš bendrosios teorijos pasakys, arba ieškoti praktinių pavyzdžių internete - jei pas žmones tos panelės ant fasado stovi jau 10 metų, tai gal ir problema ne tokia aktuali...

Ai, čia kažkokį straipsnį delfi išmetė. Jei tai tiesa, ar nebūsi, Mintai, jackpot'ą nurovęs - vėl galima bus kitą mėnesį ESO pasaugos planą dėl pasikeitusių tarifų keisti

https://www.delfi.lt...andzio-95971271

Žiūrėk, duosiu aš tau išrišimą dėl SE galios padidinimo. Meti lauk visas senas ir neefektyvias nuo stogo. Perki visiškai naujas ir super efektyvias. Virš 23 proc. Prie fasado nelįsk. Tik bėdų prisidarysi. Arba sudrošk šitus modulius iki galo dar kokius 10 m ir tada bus dar efektyvesnių. Paskaičiuok stogo plotą ir kokios galios reikia. Tikrai ateis laikas, kai tame pačiame kokius +2 kW papildomai sudėsi. Gali nedekoti. Čia geriausias sprendimas.

Panašu, kad neskaitei visos mano argumentacijos, kodėl noriu panelių ant fasado. Kad turėčiau gamybą žiemą. Manosios dabartinės panelės žiemą beveik visai nedirba ir nedirbtų net jei ir būtų pakeistos efektyvesnėmis dėl sniego, bei tik vasarai tinkamo kampo.
Papildyta:


Dėkui už geras mintis, bei nuorodą į straipsnį.

Panašu, kad gavau APVA`os paramą plėtimuisi, tad reikės kažką daryti šia linkme .

Kiek žinau nieko labai mandro SE negeneruoja žiemą, todėl geriau pasigaminti reikiamą kiekį vasarą, o ne žaisti žiemą. Aš nelįsčiau prie fasado. Jei didinti galią, tai tik ant stogo. Išmetant garantuotai kokius 370 W modulius tavo atveju, kurie jau sudėti, jei ne dar silpnesni. Dabar į tą patį plotą sukištum po 450 W modulį ar net tokius. Čia daugiau informacijos - tik neradau, kas juos platina Lietuvoje. Aišku taip tikriausiai brangiau, bet manau, kad efektyviau ir saugiau.

Mintai, o tu nebandei skaičiuotis, kiek modulių sutalpintum ant stogo tiesiog guldant vieną prie kito? Pakėlimas kampu automatiškai reikalauja palikti tarpus tarp eilių. Man atrodo, kad prarasdamas kelis procentus efektyvumo tu galutiniame variante turėtum išlošti. Šitą mintį man pakišo saulės parkas prie Ukmergės, kur visi moduliai sumontuoti gulsčiai (nu gal yra 1-2 laipsniai nuolydžio). Ir pritariu Mindaugo žodžiams, kad žiemos gamyba net ir be sniego yra nykstamai maža.