QUOTE(Pippa @ 2016 04 12, 09:42)
Stiprybes jums, kiek imanoma daugiau laiko leiskite su seneliu, nes gyvenimas yra toks trapus... Ligos labai isgrynina gyvenima, supranti (dazniausiai per velai) kas yra svarbu, o kas - tik laiko svaistymas.... Kaip Silbermond dainoje:
Eines Tages fällt dir auf,
dass du 99% nicht brauchst.
Du nimmst all den Ballast
und schmeisst ihn weg,
Denn es reist sich besser,
mit leichtem Gepäck.

Jau kokius 14 metų artimųjų visokios ligos "grynina" mano gyvenimą... Iš tiesų, labai daug dalykų pasidarė nesvarbūs. Daiktai man reikalingi tik tiek, kad atliktų funkciją, o ne kad būtų madingi

O brangiausia, kas liko nuo anapilin iškeliavusių artimųjų, tai prisiminimai apie kartu praleistą laiką, keliones, močiutės rūpestis, keli siuvinėti paveikslėliai ir nuotraukos
Lyg žinodama paskutines žiemos atostogas praleidau su vaikais pas uošvius, nors buvom planavę po dienos važiuot namo... Bet kažkas mane sulaikė, nors sąmoningai nieko nepastebėjau, ir neseni dar mano uošviai... Bet širdis liepė pasilikt...

Nerandu po namus vietos, laukiu uošvio galutinės diagnozės, vyras su anyta ligoninėj... Visus kampus jau išvaliau belaukdama...