VIII-oji diena. San Cristóbal de las Casas.Iš vakaro nusistaąiau žadintuvą 5:30, kad apie 6-ą jau galėčiau eit klaidžiot. Man patinka fotografuoti anksti ryte, kai saulė dar tik kyla, ir žmonių gatvėse nedaug.
Skamba žadintuvas. Keliuosi ir slenku į dušą. Gidržiu, kad kambario kaimynė atsibudo. Klausiu jos, ar nenori eit pirma, nes aš žadu duše ilgiau užsibūt? O ji manęs akis išsproginus klausia - kur tu eisi TOKIU metu???

Taigi pasirodo, kad nepakeičiau ten kažkokių nustatymų telefone ir laikrodis persisuko 2h atgal. T.y. dabar dar tik 3:30

Griūnu dar pamiegot.
Kai jau iš tikro atėjo 6, išėjau dairytis. Pasiniaukstę, kažkas panašaus į lietutį - nors ant galvos nelyja, bet gatvės drėgnos ir slidžios.


Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.