Jau visiškai sutemus ir pliaupiant lietui pasiekiam Palenque. Apsistojam atokiau nuo miestelio. Išsiskirstom po namelius šiaudiniais stogais. Prieš tai, važiuojant, buvom instruktuoti, kaip elgtis - kadangi apsistojam miške/džiunglėse, labai tikėtina rasti kambario kaimynų - vorų, gyvačių, skorpionų ir kitokių ropojančių, šliaužiojančių ir skraidančių gyvių. Esam užtikrinami, kad bijoti nėra ko, nes tie mieli padarėliai mūsų bijo dar labiau. Tačiau verta pakratyti batus, prieš juos apsiaunant (o nakčiai patartina juos įdėti į sandarų maišelį), nuleisti vandenį prieš sėdant ant klozeto, nupurtyti dušo užuolaidas ir t.t., kad jie iš tos baimės mus ko negero nepadarytų
Po tokios ilgos dienos esam nusikalę kaip ciuckiai. Skirstomės į kambarius, gaivinamės po dušu ir keliaujam vakarieniauti.
Baro - restorano patalpa pilna žmonių. Be mūsų čia apsistoję dar dvi turistų grupės. Triukšmas ir juokas išsklaido miegus.
Bezbožnai skanios ananasų sultys:
Papildyta:Maistas valgomas, bet nieko ypatingo (tos pupelių košės per visą kelionę taip ir neparagavau. Nors valgę sakė, kad skanu, tik atrodo bjauriai

.):


Sangrija buvo skani:

Na ir koks gi vakaras be tekilos?

Net ir su kirminiukais

O prieš eidama miegoti ir viešnią damų kambary užtikau:
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.