QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 18, 12:47)
1. Medicinai. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes tai irgi eina kartu su civilizacija, bet tokių biurokratinių trukdžių patekti pas gydytoją nebuvo

Susirgai, nuėjai, iškart tyrimai, o pagal juos arba į ligoninę, arba išmaldauji gydymo namuose. Viskas. O dabar, manau, nereikia man ir postringauti apie ligos suriestą žmogelį ir sugebėjimą išsitirti:eilė po mėnesio, eilė po trijų mėnesių, eilė po pusės metų, jei nepamirsi...
2. Švietimo sistema. Atmeskim tikrai nemalonų leninizmą-komunizmą, visa kita idealu: mokyklose pagarba mokytojui, į universitetus įstoja tik gabūs moksleiviai, mokslas nemokamas.
3. Darbas. Net pats kvailiausias mokinys iš profesinės mokyklos buvo garantuotas, kad turės darbą ir gaus pinigus. Dabar gi pusė Lietuvos-pašalpiniai.
4. NEMOKAMAS nekilnojamas turtas. Kodėl išdidinau tą žodį? O gi todėl, kad nebuvo nė vieno žmogaus, kuris miegodavo prie medžio ar patiltėj. Nesvarbu, kad jis to nekilnojamo turto negaudavo savininko teisėmis, bet stogą virš galvos turėjo visada ir jis, ir vaikai, nereikėjo mokėti jokių nuomų, jokių mokesčių už šildymą ir karštą vandenį
Una viską puikiai ir koncentruotai surašė, tiesiog papildysiu:
1. Sovietmečiu tie "civilizacijos pasiekimai" spec. ligoninėse ir poliklinikose buvo prieinami - ten stovėjo užsienietiška aparatūra, gydoma buvo užsienietiškais vaistais ir t.t., net ir stomatologo kabinetai buvo įrengti visiškai kitaip, ir plombos buvo kitos.
2. Neapsimeskit naivia, egzaminų komisijos gaudavo du sąrašus: tų, kuriuos būtinai reikia priimti ir tų, kurių priimti negalima. O kam ir per ką reikėjo duoti kyšį norint įstoti į aukštąją, buvo vieša paslaptis.
3. Mano galva, anoks čia gėris, juolab, kad kiek tokių prisimenu, tai, kalbant apie tarnautojus, anie ir nedirbo nieko, tik algą imdavo.
4. Nemokamas, bet ir ne tavo. T.y., mirus, tarkim, vienai gyvenančiai močiutei, komunalinis butas atitiekdavo ne jos vaikams, o grįždavo valstybei. Aišku, jei giminaičiai kokio anykėlio pas močiutę nepriregistruodavo. O žmonių be gyenamosios vietos buvo nemažai: mano tėvai bent porą metų gyveno nelegaliai buvusiame sandėlyje pusrūsyje, o registruoti buvo kažkur kitur.
QUOTE(sazininga @ 2016 02 18, 14:54)
mano tevai statesi sodo nameli per tris kartus, nes buvo vis apribojimai, pirmasis, kad namelis negali buti didesnis nei 25 kv.m. Statybas pradejo kokiais 83 metais.
Mano tėvai irgi tris kartus, ir pradėjo statyti, kai leido statyti tik iki 10 kv.m.