QUOTE(kliomba @ 2016 02 23, 00:34)
pilnatis 
Papildyta:
Kiekvienoj šeimoj tie santykiai skirtingi. Matai, tavo atveju jūs abu esat buvę ar būnat panašiose situacijose, gal gaunasi tokie kaip mainai, vienas iš kito mokotės ir kiekvienas savo kailiu tas būsenas patiria, gal ir geriau žino, ko lauktų tuo metu iš kito.
Dažnesni atvejai kai vienas serga, o kitas nelabai supranta kas tai yra. Aišku slėpti ar apsimetinėti nėra ko, nes jei dar namie užsiimti vaidyba, tai iš viso tada kur savim būti. Bet aišku ir per įkyriai reiškiant išvargini kitą. O kur dar depresijai būdingas padidėjęs egocentrizmas, hiperbolizavimas, neadekvati reakcija ir šiaip į reiškinius ir į kito reakcijas. Man tuo metu būdavo skausmas ir pyktis dėl atrodo blogos reakcijos, patyčių, nesupratimo. Paskui kai praeina, galvoju kad pati perdėjau, kad tas šaltumas gal geriau negu koks nors super rūpestis. Ir galiausiai, o ką aš daryčiau, jeigu pvz diedas sirgtų, ir pagalvoju kad panašiai, turbūt ne ką geriau.
Beje, faina kad pakeliavai Stebiuosi tavo transformacijom, atrodo tik ką ligoninėj vos gyva buvai o čia va.
Papildyta:
Kiekvienoj šeimoj tie santykiai skirtingi. Matai, tavo atveju jūs abu esat buvę ar būnat panašiose situacijose, gal gaunasi tokie kaip mainai, vienas iš kito mokotės ir kiekvienas savo kailiu tas būsenas patiria, gal ir geriau žino, ko lauktų tuo metu iš kito.
Dažnesni atvejai kai vienas serga, o kitas nelabai supranta kas tai yra. Aišku slėpti ar apsimetinėti nėra ko, nes jei dar namie užsiimti vaidyba, tai iš viso tada kur savim būti. Bet aišku ir per įkyriai reiškiant išvargini kitą. O kur dar depresijai būdingas padidėjęs egocentrizmas, hiperbolizavimas, neadekvati reakcija ir šiaip į reiškinius ir į kito reakcijas. Man tuo metu būdavo skausmas ir pyktis dėl atrodo blogos reakcijos, patyčių, nesupratimo. Paskui kai praeina, galvoju kad pati perdėjau, kad tas šaltumas gal geriau negu koks nors super rūpestis. Ir galiausiai, o ką aš daryčiau, jeigu pvz diedas sirgtų, ir pagalvoju kad panašiai, turbūt ne ką geriau.
Beje, faina kad pakeliavai
Stebiuosi tavo transformacijom, atrodo tik ką ligoninėj vos gyva buvai o čia va.Mane labiausiai vargina stipriai porą metų nerimo ir panikos sutrikimas, durniausia, kad be priežasties. Persitempiu.Va kas yra depresija, vyras suprsnta, o kas nekontroliuojamas nerimas, nelabai, nes pasakymas-as kovoju, o ne ryju vaistus, tapsi narkomane ir pan tai parodo.
Aš pati, zinok, stebiuosi, bijojau skristi, vaistu prisidejau.Pirma diena geriau raminama nuo ispudziu tokioj baznycioj.Kitas dienas nerimas nebekilo, koks jega jausmas, kaip taip faina gyvent.ir vyno geriau, ir parukiau biski, per diena 30km nueidavom.vos kojas vilkdavau i dienos gala, uztat nerimui nebuvo kaip kilti
na buvo kelis karttus, bet sugebedavau nurimti.paskutinr nakti 11val be miego orouoste praleidom, susistaciau kedes kavines tris ir prisnaudziau.grizau tokia nusikalusi, kad miegojau per kelis kartus aibe valandu.o vakar i priimamaji vaziavau.nes dienos stacionara lankyt pradedu.iskart ten nerimas sukilo.ir spaudimas.ligoniu pasijauciau.is gydyyojos po valandos pokalbio slapia isejau.papietavus aprimau kiel.bet kai su pazistama veliau kiek kavinej arbata gerem, nerimo nebegalejau pakelt, geriau raminama.va ko man reikia-atitrukt nui vaiku, ligoniniu, daug daug eiti. Jei vaikai butu dideli, viska mesciau ir su vyru keliautume pesciom po Ispanija, Italija.Butu suoer ilgas terapinis piligrimu kelias. Man daug nereikia.Maistui uzsidainuotume gatvej...
