QUOTE(Mama liala @ 2016 03 10, 19:40)
labas

kaip laikotes merginos?

as gavau paroxetini po 10 mg dienai,kaikuri vartoot tokius?
Geriu 40mg (nors gyd. rekomendacija gert po 2, t.y., 80mg). Netikiu, kad nuo to 10 kažkas gali jaustis. Nu bet gal kam nors.
Išvis jį pradėjo paskutiniais metais daug kam rašyt, pastebėjau. Seniau to nebuvo. Farmacija nežlugs.
Tik gal prieš pusvalandį parsivilkau iš darbo.

Negana, kad dirbau 8.30-23.50 (kažkodėl nusiėmiau laiką), tai dar kilo noras putotis, kad nieks nenorėjo vežt namo. Išėjau į gatvę, kadangi nematau adreso šalimais, pasakau esantį priešais, kitoj g. pusėj. (vilniečiams puikiai žinoma vieta). Operatorė neranda adreso - manęs nesupranta, ar kas ten jai, nžn. Kai galop prišilo, taxas laukė velniažin kur, ne ten kur sutariau. Taksistas kažkoks apsišniojęs ar girtas. Pralėkė posūkį "namo". Dantis sukandus nieko nemalonaus nepasakiau, bet emociją tikrai jautė, kad vežiojo užsiraukusią žinduolę. Tvardaus, nes pati su klientais žinduoliais kartais mataus gyvai. Sunku su jais, be to naktis, žmonės ne iš gero gyvenimo, turbūt, naktimis dirba. Ir šiaip. Visiems visko būna. Nors norėjos putotis, kad jūs žiopliai kvailiai užknisat, norėjos...
Rašinėdama darbar prisiminiau, kad pagal testus kassavaitinė draugė sakė, kad esu linkus slopint pyktį, nerodyt jo (ar kažkaip pan. išsireiškė). Žo, tas blogai, anot jos. Bet šiaip tuo metu, kai taškais, turbūt, geresnė jausena, bet paskuiiiii... Tikrai žinau, kad jausčiau belekokio dydžio kaltę dar ilgai. Pamenu panašias situacijas, kai buvau dar ne visai suaugus ir taškydavaus. Nu, žalioj paauglystėj išvis taškydavaus: klykdavau taip, kad niekas nieko nedrįsdavo pasakyt.

Už tai db nemokėčiau rėkt turbūt.