Depresija

1. Nepamenu išsamiau kaip ten kas kodėl, nelabai ir gilinaus. Be abejo, skuduras ir yra tik skuduras. Nors kai kuriais atvejais tas "tik" ne visai dera. Ar pastebėjai, kiek daug dailininkų yra psichai? Tą ir porimčiai straipsniai skelbia, ir savom akim psichuškėj tą mačiau. Man tas draugės pastebėjimas nebuvo visai pro šalį gal vien todėl, kad aš šiaip nesveikai jautri spalvoms. Taip yra visą gyvenimą. Ir tai galioja ne tik daiktams - ir apskritai gamtos peizažui, ar miesto. Nors daiktams, žinoma, ypač. Žmonės žvengia iš mano paklaikusios reakcijos, jei pamatau praeinantį vyrą su rožiniais marškinėliais. Tai jausmas, tarytum jis man ant galvos š būtų užmetęs.
2. +
3. Baik tu. Rašai forume rišliai, todėl jau vien tai reiškia, kad nėra ten ko ypatingo. O šitie, juk žinai, kad tikrai ne tokių, kaip mes matę.
Ratukų negavai, nes mano, kad gali kapstytis. Patikėk, jei mano, kad reikia, jie ten ir vietoj tą ratuką sušeria (man buvo). Linkusiems į suicidą rašo nedidelius kiekius, bet rašo. Galop, nuo pakuotės lexo nusitručint kaip ir neįmanoma (kokia liala, galbūt, bet abejoju).

Nesuprask, kad čia bandau kažkaip sumenkinti tavo kančias. Tikiu, kad kankinies. Bet pati turiu jau ilgą pakankamai patirtį ir kitų psichų psichuškėj mačius. Taip, kad, manau, čia geras ženklas kaip tik.



ŽinduoKLIŲ neminėjau, rašiau apie žinduolIUS (dvikojus, homo sapiensus, kaip juos dar pavadint - rašyt ŽMONĖS kartais tiesiog netinkami išsireiškimui) ir turėjau omeny kaip tik suaugusius. Nors tau, turbūt, tie žinduokliai į temą, todėl ir perskaitei taip.
Neseniai visai pralinksminau save paskaičius wiki, kad mano apibrėžimai taiklūs: ŽMOGUS

Pieškų mėnesiais niekas neleidžia atostogaut. Gerai būtų. Skaitysiu. Tikiuosi, eisiu į miestą. Susitiksiu su seniai matyta bičiule. Rytoj šiaip su gauja mergų (nors čia neatostoginis reikalas). Su mama. Nuroviau kažkokią išvyką į kt. Baltijos šalį. Būtų gerai parai išsinuomot tačkę ir pasipraktikuot kad ir naktį. Ir nuvaryt pažiūrėt filmą (tą, religinį, - prašom nesitaškyt vėmalais). Žo, ketinu būt dar ir kaip sociali. Nors ir jau šiandien per snukį šiurpas eina, tai bus kaip bus.

[quote=Raudoni zudikai,2016 03 13, 12:02]
Mama lialia, tikrai, gi ne chemoterapija geri, kad tokius salutinius kesti.

Man atrodo, kad tu labai greitai sauni labai aukstai, o paskui labai greitai krenti labai zemai. Girdejau, yra vaistu reguliuojanciu nuotaiku svyravimus. Tau gyd. nesiule tokiu?
Nes depresija, mano supratimu, yra kai zmogus nuolat zemai, zemai, zemai, ir dar grimzta giliau kartais. O tu gi saudai, ar ne?

tai va ir sakau,kad tokius dalykus jauciant nu ir pirmu 3-4 doziu gali suvokt,kad jie netinka as va db i ji paziurejau ir net supykino nu negerai ciia o del saudymo tai jo zinok as labai aukstai gal ir nekylu,bet tokia visa diena op op op ryte nubudau su nerimu isgeriau 7 val 0.5 xanaxo ir buvo jau visai gerai,db va ruosiames i muge su seimyna uzejo toks priepolis,nerimo ir nzn ar vel gert pries vaziuojant ar ne uzejo toks silpnumas,galva susvaigo vel bijau tos busenos blogos,o puikiai zinau vakare apie kokia 18.00 nuotaika atsiras ir bus puiki nereikia man nakciai visai nieko,ka isgeriu viska isgeriu iki pietu ir daugiau visai nereikia sakyciau saudau kaip ir sakai nea neminejo jin man nieko del situ nuotaiku,pirma kart prirase gudobeles lasu,o db kai nuejau tai AD skyre jau,ir liepe po menesio ateit,bet as eisiu antradieni kai dirbs jinai,nes vien raminamais gal as ir neisbrisiu is to,tik db nzn ka siulys turbut AD pakeis.o tu nuotaikos reguliavimui grynai tai nieko nepasiule net neuzsimine,gal gilesne beda mato as nzn?
niu kolkas vaduosiuosi xanaxu,o tada matysim
man depresijos pacios ji ir nepripaise,sake tau cia nerimo ir kazkoks emocinis asmenybes sutrikimas net nzn tiksliai ka ji ten man parase dar jai nepatiko ikyrumai ( skaiciuot kazka,ir t.t) tai va ir sedziu db nezinioj bet bus ok visom gi cia esanciom padeda,pades ir man tik reik surast buda

Dar negirdėjau, kad kuriam psichui būtų medikai padėję tiesiausia prasme. Taip, jų indėlis svarus palengvinant būtį. Bet tai nebūtinai gaunas.
Kaip beje, būna, kad tie patys vaistai iš pradžių lyg ir tinka ir tik su laika ateina nepakeliami šalutiniai poveikiai.
Taip, kad nežinau, ar tie rožiniai akiniai laiku ir vietoj.
Asmenybės sutrikimai yra daug sudėtingiau, beje, nei depresija.


Papildyta:
Šiandien saulė manęs neveikia neigiamai. Net užuolaidų sėdžiu neužsitraukus. Tai ženklas geras man.

Tikrai, paziurejau dabar. Kazkodel buvau sugalvojus, kad tau menuo atostogu. Planai geri.

Ale is kur tas rimtumas. Nors gal cia tik man viskas kreipia ironiska sypsenele.

Bet Pranaite, kodel tada ratuku neuztenka? Nesakau, kad nepadeda, padeda kazkiek, as ir pati va, jauciuosi normalesne, nebe tokia pazeidziama kiekvienos smulkmenos, bet...

Dauguma dalyviu cia juos valgo, bet dvasines ramybes (pusiausvyros?) kaip ner, taip ner?
Kad ir savaitines drauges. Prasedi pas jas bbzin kiek valandu, pasako tau, kad turi juodu ryskumu slepiama silpna asmenybe, pav. Nu ir ka toliau su tuo daryt??? Kas toliau? Ka daryti su ta silpna asmenybe?

Raminantys, jooo, geris, bet negalima ju ilgai? Trumparegis akinius, gi, gali visa gyvenima nesioti. Nors tikiu, kad irgi gerai uzknisa su laiku.

Aš turėjau katiną, veislinį, taip lepintą ir popintą, didesnę dalį gyvenimo jis pragyveno pas tėvus, name, kur galėjo medžioti kurmius, varles, peles, paukščiukus, kasdien tėvai sulaukdavo lauktuvių. O vieną dieną, kai jam jau buvo 10 metų, jį partrenkė mašina netoli namų. Šiaip jis neidavo už kiemo ribų, gerai, kad nemačiau, tėvas rado ir palaidojo. Aš kelias savaites negalėjau važiuoti pas juos. Bet paskui nusiraminau, juk jis nugyveno tokį puikų katinišką gyvenimą, apie kurį kiti katinai gali tik pasvajoti. O tai ir yra svarbiausia.


Fotkė gera. Aš šiuo metu renku nuotraukas su man įdomiais žmonėmis, man reikšmingomis filmų scenomis ir panašiai, paskui pasidarysiu nuotraukas ir pasikabinsiu virš savo darbo stalo. Iš pradžių galvojau koridoriuj, bet ten sienoj naujai pertapetuotos, gaila gadint.

Nidulia,kaip šunė?

Čia apie ką?


Jeigu čia tiesiogiai apie tai, ką rašiau - psichė man to nesakė. Juk rašiau, kad SKAIČIAU. Psichė naršė po mano garderobą, nušviečiau, kad čia daug plačiau, nei garderobui tai galioja. O skaičiau apie silpnumą gerokai iki jos.
Šiaip kažko labai išsigandau to jos klausimo apie garderobą. Užsidegė lemputė man pavojaus.
O dėl to ką daryt - kačialint tą savo silpną asmenybę, kad būtų stipri.

1. Su menininkais artimai nebendrauju, negaliu isvadu daryti.
Isiena, kad normalus zmones rengiasi nuobodziai? Ne juodai, bet ir ne ryskiai (pilkai? rusvai? melynai?), be fantazijos? Kaip nuobodu. Tada gerai, kad pasauly yra psichu.
2. OHO..

3. Aciu uz paguoda. Tikrai yra kam daug daug blogiau nei man. Tiek psichine, tiek materialine, gyvenimo komforto ir ramybes prasme. Bet. Tas susiktas BET.

As ko gero busiu silpna asmenybe, gyvenimo begy prikaupusi daug sh, kuri kruopsciai sluodavau po kilimu. Ir nors dabar gyvenimas objektyviai ziurint, yra net visai grazus, ta sh kruva po kilimu smirdi.

Beje, Night, tu irgi rasai risliai. Net labai.


Vaaa, greiciau kazkas tokio. Nors, zinia, cia tik mano ne kazkuo pagrista nuomone.
Papildyta:

1.Kaip idomu. Man cia butu smulkmena. Gal del tavo jautrumo spalvoms? Beje, is kur jis? Kodel?

2.Kaip?

Cia apie 'kraupius' salutinius nuo 10mg. Ir iki tol.
Ai px.

1. Anie rengias įvairiau, turbūt. Ir šiaip nesureikšmina tiek tų spalvų. Nesirengia vien kažkokia viena spalva. Aš taip suprantu.
3. Tai va. Apie tą š ir man kažkaip pan. Kaupės kaupės. Ir kaupės, ir kaupės... Neišsimėžiu.

Ačiū už komplimentą. Kadais buvau ryšy su kosmosu (čia gal seniau nei pernai), po to perskaičiau kelis savo postus, pati nustebau, kad privemta tirštai, bet rišliai.

1. Kad man tai visada buvo. Nėr, kad atsitiko dėl kažko. Nemanau, kad čia kas labai nesveiko. Čia kaip yra žmonės flegmatikai ir yra labai energingi - tiesiog tokie yra, ne dėl kažko pasidarę. O išsigandau, nes nesunku suprast kur lenkia. Ir kur lenkė (čia ne apie tautybę), nėr apie tai lengva mąstyt. Nors velniažin iš tikro. Aš pati po to pasidaviau ir atrišau liežuvį, kad, galimai ten gali būt skaudulys (nors nebūtinai). Šiaip aš pati nenoriu apie tai knaisiotis, nes kai verčia mąstyt, po to ir prisimąstau š. Ir paskui tik iškėlus koją iš jos kabo knisuos viena ranka po ridikiulį ieškodama lexo, nes pareina toks kaip geležinis šarvas ant pečių, o iškart reik žygiuot darban.
Čia jau nerišliai nupasakojau. Bet gal ir negaliu taip tiksliai pasakyt kodėl išgąsdino - čia tik samprotavimai.
Nu nesvarbu.
2. Gi žinai, kad niekas to negali žinot, nebent pati tu. Ir "draugė" gali tik kažkiek nukreipt, realiai vis tiek viskas tik nuo tavęs priklauso, ar ieškosi, ar rasi, ar pavyks, kai/jei rasi. Nu ok ok, ne tik nuo tavęs. Bet vis tiek tavo indėlis svarbiausias.



Papildyta:

Man nekelia minėtų tavo emocijų. Nemoku nusakyt ką kelia. Ai, px.