QUOTE(Karusia @ 2016 02 27, 12:34)
Džiaugiuosi, kad nors jaunesnė karta kitokia - dirba, plečiasi. Krikštasūnis sėkmingai plečia ūkį - verčiasi javais. mamos draugės sūnus - irgi sėlmingai. Turi pusantro šimto melžiamų karvių.
aš irgi labai džiaugiuosi saais giminaičiais kurie pasirinko kaimą. Vienas pusbrolis, iki nepriklausomybės buvęs visiškas miestietis, dabar yra stambus ūkininkas, jo gausi šeima seka jo pėdom ir jauni žmonės įsikuria ten, ir dirba. Kitas pusbrolis, gyvenęs kaime irgi ūkininkas, jo vaikai seka jo pėdom. Ir kaimai, po griūties, po visiško dugno pasiekimo, kas iš tiesų buvo- atsigauna, vis labiau ir aktyviau buriasi bendruomenės. Mane tas džiugina.
Papildyta:
QUOTE(valkata @ 2016 02 27, 12:30)
O kodėl tada, gavęs laisvę, prieš 26 metus mūsų kaimas nepasuko link gerovės, o nusirito taip, kaip niekas ir baisiausiame košmare nesapnavo?
todėl, kad po sovietizacijos liko labai daug skaudulių. Kiek kaimo žmonių keitė savo gyvenimus, kas kur kraustėsi, kas tvarkėsi dokumentus žemės perkėlimui. Tai užtruko. Permainų laikai niekada nebūna su posūkiu. Posūkis būna tada, kai permainos baigiasi.