Sovietinio konclagerio spindesys ir skurdas

super, taip ir yra pozityvizmas esti tik mažytėse detalėse, o kalbant apie valstybę, jos valdymą, tai gedulo juostos net neapsimoka nurišti, turi pastoviai kabėti

Pasidalinsiu iš FB, cituoju Žygimantą Zabietą. Nekomentuosiu, nes ir be komentarų viskas aiškiai išdėstyta.
"Šį savaitgalį internete pasklido Užupio gimnazijos pavaduotojos ugdymui ir istorijos mokytojos Virginijos Mackonienės pasidalinta lentelė, kurioje lyginami ES "pedikai" ir "geroji" SSRS. Lentelės autorius - Laurynas Regelskis, VSD įtariamasis antivalstybine veikla, vienas pagrindinių Rusijos propagandinio karo elementų, einantis koja kojon su Bartašiūnaitėmis ir etc.
Planuoju nuvažiuoti iki gimnazijos, kurią baigiau, susitikti su mokytoja, ir pasikalbėti. Be to, į mokyklą turėtų atvažiuoti ir Andrius Tapinas. Jeigu jau istorijos mokytojos garbina sovietmetį, o ES "pedikai" sugriovė jų tobulą komunistinį pasaulėlį - tai alternatyvi nuomonė moksleiviams visai nepakenktų. Mielai pats pravesčiau pilietinio ugdymo pamokėlę gimnazistams.
Tuo pačiu prisiminiau vienuolikos metų senumo istoriją. Vyko pamoka. Istorijos. Tema - disidentų veikla Sovietų Sąjungoje. Pamoką veda kviestinis svečias, politikas, Vytenis Povilas Andriukaitis, buvęs disidentas. DISIDENTAS. Ir štai prelegentas pradeda aiškinti, kad tremtyje taip nebuvo blogai, kaip dažnai piešiama - visi dirbo, maisto irgi jo mama gaudavo iš gailestingų prižiūrėtojų. Vėliau Andriukaitis pradėjo aiškinti, kad Stalinas PASTATĖ ir ATSTATĖ Lietuvą, jog jo su Hitleriu lyginti negalima ir kad jis atnešė daug gero (!!!).
Tą dieną Valdas Adamkus, tuometinis Lietuvos Prezidentas, turėjo pranešti ar dalyvaus Pergalės dienos parade Maskvoje. Andriukaitis vienareikšmiškai teigė dešimtokams, kad Adamkus privalo dalyvauti. Mat okupacija buvo pozityvus dalykas, ir, jo nuomone, buvo "efektyvi". Nepaisant originalaus teisinio terimino reikšmės, kurį teisės studentai išmoksta antrame kurse, dešimtos klasės moksleiviai klausėsi atvėpę - OKUPACIJA POZITYVI? EFEKTYVI???
Tada uždaviau klausimą - ar nelaiko jis Stalino nusikaltimų genocidu. Andriukaitis padarė reikšminę pauzę ir paklausė "ar dar turime klausimų". Mano klausimas buvo ignoruotas. Kažkas dar uždavė porą trumpų klausimų. Aš dar kartą pakartojau klausimą - atmosfera buvo įkaitusi - į klasioko klausimą apie Vytautą Landsbergį Andriukaitis sureagavo su panieka. Pakartojus man klausimą - ar jis nelaiko Stalino nusikaltimų Lietuvoje genocidu - Andriukaitis vėl padarė pauzę, atsigėrė vandens, ir paklausė "ar dar turime klausimų". Atsistojome su klasioku ir demonstratyviai išeidami trenkėme klasės duris. Vožiau iš visų jėgų, kad tinkas pabirtų.
Istorijos mokytoja, Virginijos Mackonienės kolegė, pasikvietė mus į savo kabinetą - kodėl taip nepagarbiai pasielgėme - paaiškinau, kad jeigu ji abejoja mano moraline teise trenkti durimis, kai per istorijos pamoką yra atvirai žeminama mano šalies istorija ir atvirai skleidžiama propaganda - aš trenksiu ir jos kabineto durimis. Regis tada su mokytoja "susitaikėme". Beje, keli klasiokai - pamenu lyg šiandien - dar aiškino mums, "kokio velnio čia bl trankėt durim lopai".
O prieš ketverius metus vienoje Facebook diskusijoje sutikau Vytenį Povilą Andriukaitį - ir jis, kaip matote, atkartojo savo žodžius. Okupacija, anot eurokomisaro, buvo EFEKTYVI.
Žinau, kad dabartinė mokyklos administracija Virginijos Mackonienės atžvilgiu nesiims jokių veiksmų. Bet aš nuvyksiu į mokyklą ir pasikalbėsiu su ja. Gal kas galėtų pasikalbėti su Andriukaičiu? ..."

Man net skauda akis skaitant. Andriukaičio sveiko proto nebuvimu net neabejoju. Kvailys su iniciatyva, Lietuvos gėda, kaip bepažiūrėsi. O va kad tokios tylios vatinės žiurkės ugdo jaunus žmones... Aš apakus.

Neskubėkite su išvadomis dėl mokytojos. Istorija turi tęsinį:

"Zygimantas Zabieta
Yesterday at 3:16pm ·

Taigi grįžau iš Vilniaus Užupio Gimnazija.

Susitikau su mokytoja, kuri buvo pasidalinusi LDiena propagandine lentele, kurioje buvo lyginama ES su SSRS. Ir jaučiu pareigą papasakoti apie susitikimą. Kaip įtarė nuojauta - įvyko nesusipratimas.

Ne visi turime aukšto lygio Facebook raštingumą ir žinome taisykles. Mokytojos "sienoje" pasirodė įrašas, kuris ją pritrenkė - "ar dar gali būti žmonių, kurie tokiomis nesąmonėmis gali tikėti?" Deja, pasidalinimas buvo viešas, o ne privatus, o kad share'inant reikia dar ir parašyti tai, ką pagalvojo - mokytoja nežinojo. Tai yra tam tikri Facebook kanonai, kurių nežinodama, mokytoja pasidalino lentele be konteksto.

Pasikalbėjus su mokytoja nekyla net MENKIAUSIŲ abejonių, jog ji nėra bartašiūnaitės levelio vatnykė ar kas nors panašaus - atvirkščiai, mokytoja papasakojo apie begalę įvairiausių meno, pilietiškumo, patriotiškumo akcijų ir projektų, kuriuos yra iniciavusi. Tai, kad mokytoja yra pilietiška - neturi kilti klausimų. Apie jokius sovietinio režimo garbinimus nėra net kalbos. Tiesiog neįrašyta antraštė dalinantis, ar pasidalinimas viešai - buvo socialinių tinklų neraštingumo priežastis.

Kai tam tikrose grupėse pradėjo sklisti pasidalinimo skrynšotas - baisiausiai persigandau ir nusivyliau - negi mano mokyklos - laisvės bastiono, buržuaziškiausios, atviriausios Vilniaus, o gal ir Lietuvos, mokyklos mokytojų tarpe gali taip būti. Ir ačiūdie - nėra. Net su mama pasikalbėjau - o ji pasiūlė, neskubėt teisti, nueiti ir pasikalbėti. Ir nuėjau. Ir viskas gerai. Ir galime atsipūsti.

Nenoriu daugžodžiauti apie patyčias ir Facebook konvėjerį, nes tam tikrų politikų nemokšiškumą, korumpuotumą ar nepilietiškumą pajuoksiu visada ir tai jaučiu savo pareiga. Tačiau kartais skubame teisti ne viešus asmenis, kartais per greitai kalame prie lentos nesusimąstę apie kontekstą.

Galų gale, visa šita istorija gavusi rezonansą tapo ypač naudinga ne kam kitam, o pačiam Regalskiui, LDienos lentelės autoriui, ir visam kitaip vatnikynui - visai Kremliaus trolių gvardijai. Greitai nusivylimas tapo neapykantos lavina, užmetusi ir šešėlį ant pačios Užupio gimnazijos - pasikartosiu, vienos progresyviausių ir laisviausių mokyklų Lietuvoje.

Istorija pasibaigė. Paaiškėjo, kad visa tai yra didelis nesusipratimas (o iš tiesų, mažas nesusipratimas). Ne visi tėvų kartos asmenys yra įgudę socialinių medijų vartotojai. Kas liko? Nepelnytai sugadinta reputacija.

Aš pats pasinaudojau visa šita istorija, kad prisiminčiau seną nuoskaudą, kurią sukėlė Vytenio Povilo Andriukaičio paskaita apie disidentų gyvenimą. Tuo metu žinojau, kad niekada nepamiršiu to pažeminimo, kurį patyriau iš Andriukaičio ir žinojau, kad ateis laikas, kai ši istorija jam atsišaudys - ir pažadu, kad kai reikės - priminsiu dar kartą. Ir būtinai - gyvai susitikęs jam tai priminsiu. Ir visada stengsiuosi, kad rinkėjai žinotų, kas jis per vienas, kuo jis tiki ir koks jo požiūris į režimą, kurio auka pats buvo tapęs - juk užaugo Andriukaitis "efekytvios okupacijos" rezultate - tremtyje. Bet čia jau jo asmeninės problemos, čia jį kamuojantis Stokholmo sindromas.

Bet grįžkime prie mokytojos. Skaudžiausia, kad tokios istorijos sukelia nusivylimą. Nusivylimą ypač tais, kurie pasinaudojo šia istorija asmeninių sąskaitų suvedinėjimui, ar tais, kurie prikūrė nebūtų dalykų ir visą šitą košę išsuko į apkalbas ir žeminimus, kurie neturėjo pagrindo. Taip, be konteksto - matant tik pasidalinimą - kyla natūralus pyktis, juk sovietmetį garbinantys žmonės negali dėstyti istorijos adekvačiai. Bet kaip sužinojau, visa tai peraugo greit į paraštes išeinančius dalykus.

Mokytojai bus pamoka, kaip atidžiau elgtis socialinėje erdvėje - kaip pasikeisti nustatymus. Bet tokie nesusipratimai negali nutildyti žmonių. Neturime BIJOTI netyčia kažką padaryti netaip, kad mūsų "nesušaudytų" virtualios komentarų kulkos.

Pamoka ir man, ir pamoka jums - turime penkiolika kartų pamatuoti ir įvertinti, kokios gi gali būti priežastys. Supratau, kad jei būtų Virginija dėsčiusi man - tai net nebūtų kilę klausimų, kad visa tai yra šnipštas ir nesusipratimas.

Apskritai, susitikęs su direktore dar labiau didžiuojuosi kokią mokyklą esu baigęs. Ir nors patyriau nemažai nemalonių akimirkų - ir patyčias, ir konkurenciją. Bet ta laisvės atmosfera, popamokinės veiklos - mainai, choras, dainų šventė, galimybė kandidatuoti į LMP, teatras, spektakliai, olimpiados, įvairios kitos popamokinės veiklos - leido formuotis mano asmenybei, nepaisant bendraamžių formuotos atmosferos. Savomis akimis pamačiau, kad mokykla per devynerius metus nuo baigimo išaugo keliariopai ir šiuo metu yra dar ypatingesnė, siūlanti dar daugiau įvairiausių veiklų ir galimybių augti ir bręsti kaip laisvai asmenybei. Beje, lyrinis nukrypimas - mokytoja paklausė - ar mokyklos laikais nebuvau liberalas

ne


Norėčiau reabilituoti tiek Užupio gimnazijos, tiek pačios mokytojos vardą. Stenkimės atrasti savy daugiau orumo ir sveiko proto - neskubėkime teisti. Įsigilinkime. Deja, pripratino vėsaitės su graužinienėmis prie tam tikro komunikacijos lygio, kuris ne tokioms politikos "grandėmis" neturi būti taikomas. Kova su neraštingumu, kvailumu, sovietizmu ar Kremliaus propaganda neturi backfire'inti, turime nugalėti išmintingumu, intelektu ir savo pačių nepriekaištinga reputacija. O ar ji nepriekaištinga?

Eikime daryti darbų Lietuvai, daugiau bendraukime su savo tėvais, dėdėm ir tetom, ir nepagailėkime 15min. atsisėsti kartu ir pareguliuoti Facebook nustatymus:
- Nuimti public postus
- Išmokyti atskirti fake nuordas
- Atlike'inti vatnykinius puslapius
- išmesti fake anketas ir nepažįstamus iš draugų sąrašo

Ir viskas bus gerai

tegyvuoja laisvė!

P.S. Beje, nugirdau, neva "užvariau" ant savo pačios istorijos mokytojos. Tai kaip jau rašiau komentare po Andriukaičio postu - mokytoja, kuri pakvietė aną kartą Andriukaitį - niekada neindoktrinavo mūsų, NIEKADA negyrė sovietų ar sovietinių laikų. Taip, pasakojo istorijų apie KGB, man pačiam yra pasakoję kiti žmonės apie tai, kad ji buvo komjaunuolė ir t.t., bet mus paruošė istorijos egzaminams gerai, man įskiepijo ar tiesiog palaikė meilę istorijos mokslui - gavau 100% be korepetitorių, ir tai ne tik dėl to, kad namie graužiau Letukienės konspektus, bet ir dėl to, kad mokytoja sugebėjo suformuoti tinkamą atmosferą mokytis ir mokytis buvo įdomu. Mokytoja sėkmingai skiepijo mums pilietiškumą, ir beje, būtent ji ir klasiokė Fausta, paskatino mane pirmą kartą kažkur kandidatuoti - t.y. į LMP
"

Beje, okupacija tikrai buvo efektyvi, jei nukentėję žmonės, tų žmonių vaikai nesugeba askirti propagandos nuo tiesos, jei remia nusikaltėliškus režimus....

Oi, dėl mokytojos tai atakit. Peliauckų Jadzė jau spėjo įdėti reabilitaciją. O Andriukaitis. Tai tik vienas realus pavyzdys, kaip galima auką priversti SAVANORIŠKAI garbinti agresorių. Sunaikini savigarbą, išrauni šaknis ir augantis ąžuolas pavirsta pūvančiu vėzdu.

atakau Avansu pasipiktinau. Nepagrįstai.

Pasidalinsiu . Išverstos į anglų kalbą ir surinktos dainos partizanams ir apie partizanus. Labai daug nuotraukų. Turėjome sovietiniame konclageryje šviesulių, deja, turėjusių padėti auką.
https://www.youtube....ofStlTlek#t=215

https://www.youtube....LNmoj7eln4#t=13

Rokiškis Rabinovičius padarė schemą, ji nuorodoje ir paspaudus ant paveiksliuko, labai gražiai atsiskleidžia visa, apie ką diskutavome šioje temoje. Visą trolyno trolinimą susistemino.
http://rokiskis.popo...asto-diskursas/
Truputį pcituosiu :
"Vienas iš labai specifiniuose sluoksniuse paplitusių naratyvų pasakoja apie tai, kaip buvo gera gyventi sovietmečiu – bulkutės po 3 kapeikas, nemokami butai, visi turėjo darbą ir panašiai. Šitas naratyvas yra absurdiškas, tačiau jis labai tiesiogiai siejasi su kitu naratyvu – apie tai, kad blogai, jog SSRS sugriuvo. O jau šitas naratyvas siejasi su dar kitu naratyvu – apie tai, kad reiktų atkurti SSRS ir susijungti su Rusija.

<..>
Visame šitame, beje, galite nesunkiai atrasti ir tipišką, labai paplitusią seką apie tai, kokie tarybiniai saldainiai, ledai ir panašiai buvo skanūs ir kaip buvo gražu vaikystėje, kai tų dalykų buvo, o dabar jau jų nėra, nes viskas yra blogai, chemija ir E raidės, ir taip toliau, ir taip toliau.

Kaip suprantate, hipernaratyvas yra toks didelis, kad jo beveik neįmanoma aprėpti vienu žvilgsniu. Eilinis žmogus vienu metu tekontroliuoja vos vieną ar kelis girdimus pasakojimus, tačiau į juos įsijungęs, tampa diskurso nešėju, kuris jau pats skleidžia naratyvą. Taip maži, kartais nekalti diskursėliai tampa daug didesnio diskurso – hiperdiskurso dalimi.

Problema yra ta, kad žmonės, nešantys savo diskursėlį ir skleidžiantys savo naratyvėlį, nemato ir negali matyti to, kad jų diskursas yra hiperdiskurso elementas. Jiems tai pasakius, ne tik nebūtum suprastas, o dargi priešingai – susilauktum priešiškos reakcijos. Tuo pat metu tiems pat žmonėms galima daryti ilgalaikę įtaką, juos perslenkant iš vieno elemento į kitą. Pvz., nuo kokio nors tipiško „abi pusės meluoja“ link kokio nors „europederastų sąmokslo“ arba nuo to paties „europederastų sąmokslo“ link „reikia jungtis su Rusija“.

Galit neabejoti, kad tos tarnybos, kurios Rusijoje dirba su propaganda, panašias analizes irgi daro. Ir ieško vis naujų ir naujų segmentukų, per kur galėtų užkabinti žmones. Lygiai taip pat tos tarnybos ieško ir naujų būdų, kaip bet kokį diskursą pasukti nuo kalbų apie problemas link kalbų apie išstojimą iš ES ir NATO bei, galų gale, link prisijungimo prie Rusijos."

Плагиат в СССР, как это было.
https://maxim-nm.liv...com/378276.html

Zinot, jau jus bukumu ir fanatiskumu po truputi lenkiat sovietus.

Prie sovietu, Rusijos gilumoje zmonems buvo isplauti smegnys, bet Lietuvoje tokiu buvo vienetai ir i juos ziurejo, kaip i psichinius.

Dabar jus elgiates, kaip tie sovietiniai dzombiai, rasinedami cia visokias nesamones.
Jus nieko nezinot, kas tikrai buvo BLOGAI, ir tauzyjat dirbtines nesamones neigiami tai kas buvo gerai. Tai cia kvailumas ar netiesiogine sovietu laiku reklama?

Kas bebutu, tai jus savo kvailais paaiskinimais geriausiat reklamuojat sovietines idejas.
Kaip sakoma - kvailas draugas padaro daugiauu zalos nei protingas priesas

Gerai tada buvo, ko ir ilgisi dabartiniai pensininkai ar be penkiu minuciu pensininkai- jaunyste. Stai ko is tiesu ilgimasi - prabegusios jaunystes.