
Nesusidūriau su tokiomis problemomis niekada. Aš nekalta dėl tamstos jausenų.
Įvaizdis, grožis, saviraiška gi formuojamas nuo pirmųjų vaiko metų. Tai kaip vaiką ugdyt, jei kasdienybėj jis negali to taikyt?
Va akivaizdu uk kaip atrodo daug jau suaugusių moterų - nu siaubas, nei rengtis nei dažytis nesugeba. Vaikšto į darbą vakariniais makiažais pvz. Nes ten uniformom užauginti visi.
Šukuosenų ir špaklių parado mokykloj nebūtų, jei mamos dukras mokytų skonio. Nes natūralu, kad paauglė nori dažytis. Ir ji tai darys, leisi tai, ar ne. Tai gal geriau pamokyt, nei kad slapta išsimaliavotų kaip gatvinė mergelė.
Draudimais nieko gyvenime nepasieksi. Ypač su bręstančiu paaugliu.
Taip panašiai ir sakoma: nori, kad padarytų atvirkščiai - duok patarimų/draudimų. Jeigu nori, kad paklaustytų - parodyk pavyzdžiu.
Žigulinis.
Man labiau tas laikotarpis asocijuojasi su tikrais "Žiguliukais": daug kas iš pažįstamų turėjo, mes -ne.
Na ir žinoma, prisimenu, taros supirktuves: kaip nešdavome ten tuščius butelius, reikėdavo juos sudėti į dėžes, po to - ant konvėjerio, ko ne taromatas Daugiausiai berods duodavo už trilitrinius.
Žmonės buvo nuoširdesni (kaip daug kas sako) - nebuvo, kad į kompus/planšetes/mobilius sulindę (na, gal į laikraščius)- tai buvo manau daugiau paprasto bendravimo.
60' ir 70' man susidarė toks įspūdis, kad buvo "aukso amžius" ir pats tas gyventi sovietų sąjungoje - nors tai labiau mano tėvų periodas. Aišku, visad reikėjo būti atsargiam, nors vaikam tai nė motais.