<p>Siulyciau paziureti kinus apie gyvenima Airijoje <strong>Magdalene sisters, Angle's ashes,</strong> gal suprasit, kad visgi Lietuvoje gyvenimas bent tuo laikotarpiu tikrai nebuvo prastesnis, o daug kuom ir geresnis ypac moterims, jos ir dirbt negalejo, jei susituokdavo ir vyrui duot turejo tiek , kiek jam reikiair skyrybos visai nesenai atsirado, kaip ir civilline santuoka

</p>
<p>okykloje tualetai irgi buvo labai svarus ir muilo buvo ir kriaukles valgyklose buvo su muilu, ir valgykloje normalus maistas keli karsti, saltu pasirinkimas, apie ka pvz airiai ne nesapnavo, seseles mokyklose, o apie burelius gal is vis patylesiu koks buvo pasirinkimas uz dyka, tik eik tobulinkis... .
Ubuntu, tavo galvoje kažkokia faktų košė, kuriuos tu interpretuoji kaip tam momentui patogiau, jokio platesnio konteksto.
Man kaip ir aišku, kad esi iš tų žmonių, kuriems svarbiausia baziniai poreikiai-maisto yra, bombos ant galvos nekrenta ir gerai, servetėles galima nusimegzti (dzin, kad parduotuvės tuščios ir eilės milžiniškos jei kažką "išmeta"), pakeliauti galima ten, kur gardo šeimininkas leidžia, o jei kur neleidžia, tai nieko tokio, kam mums tos Vakarų blogybės. Į nykius tarybinius pastatus irgi galima užsimerkti, suknelių pasisiūti (teisingai, žmogus visur išgyventi gajus). O kodėl tai vadinama "geležine uždanga" taip ir nesupratai? Na nereikia tau tos laisvės, ok, per sunku tau, per sudėtinga viskas, nežinai ką su ja daryti, nes saugaus gardelio nebėra.
Papildyta:
Labai gerai suprantu apie ką kalbat..
Mano tėtis užėmė geresnes pareigas, turėjo kažkokių pažinčių, tad kartais kai kurie atnešdavo jam daktariškos dešros ar žirnelių (nerealus dalykas pamenu

Dar dabar pamenu kai pirmą kartą paragavau bananą.
Kalėdos buvo švenčiamos pasislėpus, kaip ir Kūčios. Ubuntu, nenorėtum pasislėpusi švęsti šventes? Ar tau tai nesvarbu?
Čia tik MENKUTĖS detalės viso to, ką žmonės patyrė, prie ko priprato (nes nebuvo kitos išeities) ir vertino kaip savaime suprantamus dalykus.
Įdomučia, o kokios knygos dabar yra uždraustos? Turiu daaaug knygų, tarybiniais laikais mane jau būtų suėmę už jas.
QUOTE(sazininga @ 2018 01 11, 10:30)
perskaiciau tik tiek, nes daugiau skaityt gaila laiko. bet i sia pastraipa atsakysiu, nors buvau sau pazadejus i sios personos postus nereaguot.
visa beda ta, kad tu, kvaisele, nezinai, kaip tam uzsieny zmones gyveno. kalbi tik is savo isivaizduojamo matymo. galiu trumpai papasakot.
1987 metais teko laime nuvaziuoti i tuometine Cekoslovakija. tai man, vaikui tai jau buvo kosmosas, tai, ka pamaciau parduotuvej. pas mus, Kaune, kaip pamenu parduotuvej buvo vos keli pagrindiniai maisto produktai, kokios sukos, kempineles ir liniuotes

ten - kaip dabar musu maxima. Man zinoma nerupejo desros ir salotos, bet mama aiskciojo nuo misrainiu pasiulos, nuo to, kad desros gali nusipirkti 16 rusiu, ja gali supjaustyti, kad bulkos keliu rusiu, kad viskas maiseliuose (cia kai Idomucia nusisnekejo, kad i siuksliu kibirus dedavo maiselius,tai truputi krizenau, kad zmogus laikotarpiuose susimaise, nes sovietu sajungoje maiseliu nebuvo, jei kas gaudavo, tai jie buvo ne vienkartiniai, budavo isplaunami ir dziovinami

). ten galejau nusipirkti laisvai bananu, apelsinu, paragavau pirmakart kivi. saldainiu, kramtomos gumos belekiek rusiu, limonadu, tevas labai alum dziaugesi, nes net neisivaizdavo, kad tiek rusiu gali but apskritai gaminama. ten pirma karta pamaciau ledus dedamus su saukstu ar ipilamus i vafliuka. pas mus tokiu dar nebuvo.
toliau batu parduotuves, ju ivairove, rubai, buities prekes. mama tada iklotu deze nusipirko
ir cia sovietams pavaldi salis, nebuvo visai nepriklausoma, tik ta letena gerokai lengvesne buvo.
O pirmais nepriklausomybes metais viena pazistama i amerika isvaziavo. grizusi sake pirmas pirkinys - automatine skalbimo masina. mes sunkiai isivaizdavom kas tai, nors namie savaitgaliais burgzdavo riga ar audra, bet ji neskalavo. isskabdavo mama skalbinius, tuomet ismesdavo juos i vonia, ten skalaudavo, tada i centrifuga, kad pragreztu....
ir dar pasakojo, kad yra toks stebuklas, kuris indus isplauna. cia jau buvo virs musu suvokimo ribu