QUOTE(slaiga @ 2016 11 30, 15:50)
Ar ši veislė draugiška vaikams?
Už saviškį katiną galiu garantuoti, kad net ir svetimų vaikų tikrai nenuskriaustų. Kentės iš paskutiniųjų dantis sukandęs arba spruks kuo toliau, bet letenos nepakels.

Kai svetimus suaugusius, ypač vyrus, ir muša, ir kanda, ir apkniaukia visaip. Bet tai ir ne vaikų žaidimų draugas. Jis leidžiasi glostomas, myluojamas, truputį pažaisti, bet tik tiek, kiek jam pačiam norisi.
QUOTE(*K&K @ 2016 12 16, 21:00)
Ir tikėsimės kad ji bus rankinukė ir norės ant kelių mums miegoti
Ar tokių britų būna?

Maniškis gyvenime ant kelių nebuvo užlipęs, apie miegojimą net jokių svajonių. Nors po prieš tai turėtų laukinių katinų, kurie nuo kelių nenulipdavo, man šita savybė visai patinka, nereikia kaskart stojantis katino atsiprašyti už sutrukdytą miegą
QUOTE(ambicija @ 2016 12 18, 09:12)
Aišku, jūs, praktiškai išmanančios britų charakterio subtilybes, dar turite pilną teisę pasakyti, kad mes suklydome. Abu esame darboholikai 5/7 dienas praleidžiantys ofise po 12 valandų. Tobulais šeimininkais jau vien dėl to nebūsime. Bet kaip jums atrodo, ar britukas galėtų jaustis laimingais tokiuose namuose, kur didžiąją dalį laiko tektų vienam karaliauti?
Mes ir pasirinkome britą dėl to, kad galėtų vienas namie neliūdėti. Puikiai taip gyveno pora metų ir nebuvo jokių problemų.

Po to pradėjo rastis vaikai ir katinas kokius 7-8 metus vienas namie nebebūdavo. Kai tuomet visi išėjome į darbus, mokyklas, darželius, katinas iš streso nusilaižė pilvą plikai.

Nebepatinka jam vienam būti