QUOTE(gera_pukuota @ 2016 03 12, 21:23)
matai, labai realu, kad vyras ir žmona nutolę vienas nuo kito, ir neretai kai jausmai išblėsę, atsiradęs susvetimėjimas, tai net to nedidelio rūpesčio nematome, o va trūkumai ne tik kad pastebimi, bet dar ir padidinami.
Pamenu su ex'u kai aiškinomės (ramiai diskutavome apie savo nenusisekusius santykius). Vienas iš jo priekaištų buvo, kad aš juo visiškai nesirūpinu. Jis kaip tik neseniai buvo prasirgęs gripu. Aš jo paklausiau, o kaip jis vertina tai, kad aš tomis dienomis vis pati siūlydavau pamatuoti temperatūrą, viriau arbatą ir nešiau jam į lovą, specialiai klausiau ką pagaminti valgyti kad jam patiktų, naktį atnešdavau persirengti kai suprakaituodavo. Gal ir ne kažkas tokio ypatingo, man tai buvo natūralus rūpestis susirgusiu artimu žmogumi. Ir jis atvirai prisipažino, kad kol to nepaklausiau, net nepagalvojo, jog tai iš tiesų yra rūpinimasis. Lygiai taip pat kaip aš suprasdavau ir vertindavau kaip rūpestį jo sms'us, kai jis anksčiau už mane išeidavo į darbą ir atsiųsdavo sms'ą kad lauke pašalę ir kad važiuočiau atsargiai. Tai smulkmenos, bet labai svarbu ar mes jas pastebime ir vertiname. Neretai prie jų priprantame. O kai nutinka kažkas naujo - pvz. kažkas padaro pusryčiams sumuštinį - labai apsidžiaugiame.
Nu netikiu, ne tas esme
Manau, zmona/vyras su metais pabosta ir tiek. Tada labai lengva pateisint tuos netikimus. Zmogus ir siaip brandus daros su metais, tai daug kas islenda is musu paciu vidaus. Kaip sakant, su metais tampam patys savim. Tik vat, kad noris daugiau isbandyt, ypac kai rutina spaudzia. Sumustinis priedanga, kuri po kazkiek laiko taps rutina.
GP, tu nesi kalta del savo ex elgesio. Jo elgesio priezastys yra jame paciame, tu nei prie ko
Draugas yra tas, kuris tau duoda visiska laisve buti savimi.