QUOTE(pasikeitusi @ 2016 04 10, 20:35)
idomu tai, kad, zmogus, sugrioves gyvenima gali buti tuo draugu-pazistamu-meiluziu. ta prasme, kad isvis norisi tureti kazka bendro su juo.
tas gyvenimo sugriovimas yra faktas. t.y. nesvarbu, ar tai jis, ar kažkas kito. aš nekaltinu konkrečiai jo, kad jis buvo bjaurus, naudojosi manimi ir t.t. Taip, toks jis buvo, bet kad aš su juo susidėjau, tai pati kalta. kaip čia pasakius. gyvenimą sugriovė ne jis, tarkim, o pažintis su juo. tas lemtingas susitikimas su juo sugriovė viską, apie ką svajojau ir galėjau ranka pasiekti.
bet metus prabuvus pora, vis tik, pažinau ne tik jo bjauriąją pusę, bet supratau, kad jis protingas, iš jo galima gauti gerų patarimų ir šiaip įdomiai pasikalbėti, nors aš dažniau klausau. man patinka jo požiūris į tam tikrus dalykus. ir suprantu, kad jis manim tebesinaudoja, o aš niekad nesiitkėjau, kad iš draugės, sugyventinės galiausiai tapsiu jo meiluže, bet dabar manęs tai nebejaudina, imu iš jo tai, ko man reikia.