QUOTE(saulesvaikas10 @ 2016 04 11, 00:39)
As nenoriu cia labai veltis bet is kur jus zinote kas butu tik tam vyrui? Ar tik sexas ar ne tik sexas. Kaip galima sitaip viska absoliutinti

nekalbu konkreciai apie savo atveji bet apie bet koki atveji.
O siaip ne meiles poreikis yra subrendes o
jausmas ir patirtis rodo kokiu budu reikia kurti santykius o ne klausyti ka visi sneka. Jei klausyciau tai po siai dienai skesciau savo ale laiminguose santykiuose.

mano seima dar dbr galvoja kad as padariau didziausia savo gyvenime klaida palikdama ta puiku vyra o laimingesne negu esu dbr, as turbut nesu buvusi

va tuo ir skiriasi kas atrodo is sono ir kaip jaucia pats zmogus.
Tikra tiesa. Gali planuot, skaičiuot, bet trauka arba yra arba ne.
Tik atkreipiu dėmesį, kad šioje situacijoje tai nebus santykių kūrimas. Meilužiavimas savo prigimtim yra destrukciniai santykiai. Kaip miražas - šiandien džiaugiesi, ryt gali nieko nebelikt.
Niekas negali garantuot kas būsi tam vyrui, narės tik savo istorijomis dalinasi. Tiesiog kalba apie daugumą atvejų. Esi laisva, jei norėtų galėtų skirtis ir siūlyt tau gyvenimą kartu, nesiekdamas tave paturėt kaip meilužę. Čia ne tas atvejis, kai švieži jausmai ir bijo rizikuot, nepažįsta. Juk tiek metų pažįstami ir esat draugai. Todėl ir kala į galvą visos, kad nusiteikt būti tik meiluže, ne gyvenimo moterim. O kaip bus nieks nežino.
Net jei sugebėsi pažabot jausmus, nepasitenkinimas greičiausiai kils vien jau dėl pastovaus vienpusio prisitaikymo. Ir anksčiau ar vėliau ateis suvokimas, kad renki trupinius nuo jo žmonos stalo (čia nekandu, pati esu tokia pat lesinėtoja). Net kai pati turi viską savoj šeimoj, būna kyla ambicijos - tai dėmesio maža, tai dar ko... Pagalvok kaip jausies tenkindamasi trupiniais, kai savo pilno stalo neturi. Nelygiaverčiai tokie santykiai.