Pagundautojos, patarkite

velus vakaras, as darbe. Pasipasakosiu. Sakete ieskoti vieniso vyro, ieskau

Bet noriu patarimo is salies, daugiau patirties turite
Istorija tokia: pries kelis menesius issikyrusi su draugu isvaziavau i slidinejimo kelione su 50 zmoniu, jaunu, fainu, tarp kuriu turejau siek tiek pazystamu. 15 mergaiciu ir kazkur 35 vyrukai. Vaziavau be jokiu intensiju, vyro ten neieskojau bet kaip visada gaunasi kaip jau gaunasi.

kazkaip netyciom susibendravau su viena pora o ta pora vaziavo su dviem draugais. Pradejom daug bendrauti, baliavoti visi kartu, visur vaziuoti, vienas is draugu pasisiule mane pamokyti slidineti, pastate mane ant lentos, rupinosi. Zodziu tapo asmeniniu mokytoju ir draugu. Galiausiai net persikeliau gyventi i ju namuka nes kelioneje 45 zmones uzpuole noro virusas, nesusirgom tik mes 3se (jis as dar vienas draugas jo), bei dar gal keli is kitos kompanijos. Jis kaip tikras dzentelmenas uzleido man savo lova. Vakarais eidavom dviese pasivaikscioti, kalbedavomes ir rimtai ir nelabai. Kazkaip labai sutapo musu charakteriai, auros. Kadangi kartu praleisdavom visa laika, o dar kai apsigyvenau pas ji, jau visi kompanijoj snibzdejosi kad turbut tapome pora

pora netapome, jokio fizinio kontakto be keliu apsikabinimu ar susikabinimu uz rankyciu neturejome. nu zodziu tokia linksma paaugliska istorija, grazaus bendravimo ir susizavejimo. Is tikruju man ta kelione dave labai daug. Jei isvaziavau ne visai tikra ar gerai padariau issikyrusi su draugu tai grizau su placiausia sypsena veide ir net minties nebeturejau taikytis su juo ir dar kazka lipdyti. Supratau kad to vyro nemylejau ir kad gyvenimas per trumpas, kad lipdyti nesulipdomus dalykus, ir kad per daug grazus ir spalvotas ir kad jame pilna nuostabiu zmoniu

Drauges vis klausdavo ar neliudziu, atvirai pasakius man tas liudesys del skirybu taip ir neatejo
O griztant prie istorijos. Tas vyras mano gyvenime dar yra. Platoniskai. Susirasom, susikambinam, jei reikia pagalbos-galiu i ji kreiptis, visada nukreips tinkama linkme, paderins jei kazko reikes. Pas mane dar metosi keli jo daiktai is keliones kuriu is pradziu nerode iniciatyvos pasiimti. Jau po truputi kalba kad reiketu susitikti. Bet as daug dirbu arba kazka veikiu, jis yra baisiai aktyvus, turi n hobiu, kuo tik neuzsiima pradedant motociklais baigiant parasiutais, vandens sportu ir pan. Kazkaip is pradziu dar tikejausi kad gal kazkur pakvies, pasiulys kazka, bet sunkiai jam su tuo. Susitaikiau kad nieko cia nebus, aj galvoju fainas draugelis bus (dar vienas, sitas nevedes bent jau

). Nu bet nezinau. Pradejo po biski (po geru poros menesiu) pats daugiau dometis, paprase numerio, paskambina, jau ir komplimenta koki issteni, nuotrauka kokiam socialiniam tinkle palaikina

uzsimojau ismokti tam tikra vandes veikla, uzsirasiau i stovykla, labai apsidziauge nes pats tuo uzsiima, iskart sumojo, kad galesim kartu paplaukioti

speju jam ir vel teks ta vargana mokytojo dalia, pastate ant vienos lentos, dabar statys ant kitos

labai to nesibaido.
O as galvoju nu kas cia per vyras ir kas per santykiai mudvieju? As jis cia apsiuostineja, ar kas jam yra

beje metu jam gerokai virs 30.
Daugiau apie mane. Siaip as nesu tokia kur kiekviena vyra vertinciau kaip potencialu partneri, patina

Is saves esu tokia gana komunikabili, iniciatyvi, simpatiska, tu vyro demesio gaunu bet dazniausiai tai buna gana pavirsutiniska, kita karta zek nueini i pora pasimatymu, nu viskas lyg ok su tuo vyru, bet minejau tai trauka neatsiranda tai siaip nerandi apie ka kalbetis. Gal buciau grizusi ir ismetusi is galvos, pamirsusi, nurasiusi kaip kazkoki ala nuotyki, gerai praleista laika. Bet yra BET. Minejau, kad, as noriu pamilti, noriu pajausti sirdimi kad cia yra mano zmogus, noriu to jausmo kai esi su zmogumi, veide sviecia sypsena, kambarys pilnas zmoniu bet atrodo esi tik dviese. Kai nereikia nenaturaliai galvoti apie ka kalbeti, kai gali daryti nesamones ir myleti, myleti beprotiskai, galbut kazkiek lengvabudiskai. Ir kai grizau tas toks jausmas, ta tokia nuojauta manes nepalieka kad tai galetu buti mano zmogus. Nes na per savaite kai esi kartu 24/7, maciau ta zmogu ir laiminga ir nelaiminga ir pavargusi ir isgerusi, maciau kaip trauke mane is pusnies arba kartu i ja krito, maciau kaip klojo man lova nes as jau nebejauciau nei rankyciu nei kojyciu, kaip risdavo man batus vidury trasu, dziovindavo pirstines arba duodavo savo, kaip dalindavosi savo pyragu, o vakarais atsisesdavom dviese ir snekedavom ivairiom temom, juokdavomes iki asaru, kai be musu ten dar buvo 48 zmones. Kita vertus maciau kaip su savimi kartais kovodavo ir prilaikydavo tarp musu atstuma bet budavo momentu kai jis turbut tiesiog pasiduodavo ir paimdavo uz rankos, apkabindavo, uzmigdavo galu gale ant keliu

dar turiu varianta kad gali buti ir kita moteris

Zodziu atrodo smulkmenos bet is ju kartais susideda visa visuma. Ir sakau kita karta jau buciau senai pamirsusi bet si karta kazkaip neapleidzia nuojauta kad gal neverta visko taip palikti paprastai, kad verta palaukti kazko tik nezinau ko laukiu ir ar cia verta kazko laukti. Va belaukdama to kazko galiu ir i ne visai tinkamus santykius isivelti