Namų fasadų apšiltinimas polistirolu 3

Ne mūrui yra kiti reikalavimai. Tas pats galioja taigi ir pamatams, ir visiems seniems pastatams. Čia reiškia jei yra pagrindas iki tiek nelygus dar galima klijuoti, jei daugiau reiktu tada prasilyginti tinkuojant. Ir tik tada klijuoti. Klijų sluoksnio storis galimas max 2 cm. Į tą ir susiveda.

Taip pat jei pajimsi konkretaus gamintojo sudėtinę tinkuojamą fasado sistemą, kas dažnai ant privačių namų žiūrima pro pirštus... Skirtingo gamintojo nurodomas skirtingas minimalus armavimo sluoksnio storis, kuris reikalingas, norint išgauti viską kaip priklauso tas smūgio atsparumo zonas, ir pvz ploniausias storis yra 3 mm, pvz Caparol 3, Ceresit 3-4mm, Sakret berods ir 3-4 mm. Realiai paėmus bet kurį namą ir išpjovus bandinukus dar prieš struktūra, ir gruntą, keliose vietose pamatytumėte kad daugumoje vos tesiekia 1,5 max 2 mm. O atpažinti labai lengva praėjus 2 paroms po armuoto sluoksnio įrengimo reikia praeiti ir nykščiu stipriai paspaudinėti, jei jaučiama minkštumas toje vietoje gali drasiai pjauti ir tikrai nerasite ten daugiau kaip 2,5 mm. Matuojama slankmačiu. Tuo pačiu galima pamatyti išpjovus ar sluoksniuojasi tinkas, bei tinkliuko padėti tinko sluoksnyje. Blogiausia kas leidžiama, reikalavimuose to nerasite, bet toleruojama praktikoje tai kai tinkliukas tinko sluoksnyje turi būti pervidurį. O reikalavimas tikras yra kad pirmame trečdalyje tinko storio, išorinėje pusėje. Jokiu budu ne prie putos.

Jei to nėra drąsiai galima ginčytis su darbininkais kad taisytu broką, ar mušti per kaina.
Broko taisymas negalima, datepti tik skiedinio, reikia gruntuoti ir dar karta įrengti armuoto tiko sluoksnį.

Jei tikri meistrai, tikrai tą žinos ir padarys kaip priklauso. O jei chalturščikai tai padarys belekaip ir akis išverte žiūrės, kad tipo čia nusišneki. Užtat pasitikrinti reikia kai padaro viena sieną, kad paskiau medžiagų sąnaudos nebūtų dar didesnės.

Įmonėse tokie meistrai tokį sumuštinį daro, kaip priklauso išlaužia, ir ant didelių objektų, kur dar sunkiau ir už mažesnį kainą nei pas privatukus. t.y. jau metai kaip svyruoja 10-12 eur m2.
Bet kadangi jūs mokate tikrai žekliai daugiau tai, galite drąsiai reikalauti kokybės.

Kokios šukos naudojamos armavimui - 8mm 10 mm 12mm?

Pabandymo būdu, šiaip visos tinka iš išvardintų, nuo konkretaus meistro priklauso, kokiu kampu kaip kuris įpratęs braukti. 8 mm galbūt išlauši 3mm, bet labai sunkiai. 10-12mm individuliai įmanoma ir 5 mm, bet kažkur apie 3-4mm vidurkis. Kiti ir su 12 mm 3mm storio nepadaro. Nuo meistro priklauso. Pabandyti reik. Bet viskas remiasi į pinigus :-).

O šiaip, kai apsisprendžiate kokio "brando" medžiagas pirkti, pasiimkite to gamintojo techninį katalogą, ten visada daug aprašytą ir detalės ir visi niuansai. Galbūt kas liečia storius, tai angokraščiai jei šiltinami ne vata, tikriausiai storiausi turėtų būti, su apdailiniu sluoksniu teoriškai 10 mm. Atmetus pasirinkto struktūrinio tinko frakcijos stambumą, gaunasi 7-8 mm vien armuotas tinkas. Tas įgyvendinama tik dviem armavimo sluoksniais. Galbūt daugelis nusispjaus, pofik "popierinis" fasadas, juk privatus namas, žmonių srautų didelių nėra patys juk pasaugosim, gali būti ir silpnesnis. Bet manau daugeliui tikrai nepofik bus gaisriniai niuansai. Nors bet kokį fasadą ar prastesni ar geresnį prisuoduosit, ar deklaracija, ar aktu. Nieks ten netikrins. Bet pačiam paprasčiausiai nebus malonų žinant šiuo atveju kad kažkas netaip. Mano anksčiau išvardinti tiek klijų storio reikalavimai, tiek armuoto tinko storio reikalavimai, tiek angokraščių tinko storis, ne vien dėl atsparumo. Tik toks tinkamai atliktas fasadas įgauna tam tikro ugniai atsparumo laipsnį. Visokie deriniai yra išbandyti, ir atrinkti tie kurie tenkina tiek fasado atsparumą smūgiams pagal tam tikrą kategorija, tiek ugnies atsparumo laipsnį, bei dūmingumą gaisro atveju.

Tai gal turi kontaktus tu kurie gerai daro? Namas vieno auksto sienu berods apie 160 km, reikia tik suarmuoti, supirktos medziagos caparolio.

Turiu, bet tie žmonės dirba statybos įmonėse, bet neatsisako ir po darbo padirbėt iš pašalies. Tik jie moka lygiai taip pat gerai padaryt, jei moki iš jų išreikalauti ir iš anksto perspėt, bet lygiai taip pat ir bet kaip padaryt kad greičiau. Aišku pinigai skiriasi galbūt. Įmonėse dirba už ženkliai mažesnius pingus, bet dirba dėl soc garantiju ir pastovaus darbo. O į chaltūras važinėja dėl geresnių pinigų ir lengvesnio darbo, nes ten nieks nieko nereikalauja, padarai bele gražiai, o kiti niuansai kaip rašiau anksčiau išlieka. Tad turbūt sutartinis variantas, kaip išdėstysit ko norit ir kaip, ir kaip sugebėsit išreikalauti. Ir kaip kaina sutarsit.

Tai numesk kontakta. Nes kazko imti is bet kur tai nesinori.

Jei pirmu armavimo sluoksniu neišlyginami nelygumai- antras sluokanis dengiamas vėl su tinkleliu?

Kokie dar nelygumai? Manyčiau lyginti sieną reikia su polistirolu ir jei yra būtinybė ją su tarką šveisti ir išlyginti. O armavimo mišinys turi tik padengti sieną kelių mm storio sluoksniu o ne ją lyginti jei atsiranda nelygumu iš po armavimo (nelygiai užsitepa tinkas, lieka šmorai kokie) galima šį tinka pašveisti su grubesniu švitriniu popieriumi.

Pirma, atsiklausiu ar domina, ir galima. Nesinori dalinti ne savo nr.


Pagal technologija daugelis gamintoju būtent tai ir traktuoja, kaip teisinga sprendimą, aišku turint galvoje kad vėl 3-4mm, o ne cm ir daugiau :-). Tik prieš darant antrą operacija, reikalingas gruntavimas. Tokio dalyko kaip datepimas aplamai nėra, o jei datepimas dar būna ir keli ir daugiau cm, paskiau tie fasadai ir atsilupa.



1. Klijuoti polestireną reikia, taip kad šveisti nereiktų, nebent vietomis dėl putos lapų kalibracijos nebūvimo, 1-2 mm max ties siūlėmis ir kt. vietose. Bet tik ne ištisai. Yra teke matyt kaip chebra drožia po ir po 2 - 3 cm. Mesti tokius lauk reik. Arba apie sienų varžas šnekėti tada neverta. O jei neina taip išklijuoti, tada reikia lyginti pagrindą, atitinkamai pagal reikalavimus, kad eitų išklijuoti taip kaip priklauso, ir kad klijų sluoksnio storis nedaugiau 20mm būtų.
2. Daug tu ten neprišveisi su škurke, nes nėra ten ką, tuoj tinkliukas matysis, arba kiaurai
prašveis. Galima sušveist nebent kokius mišinio likučius užtiškusius arba iškilusias ryskes, ir kitus taškelius. Bet ištisai nelb ką nušveisi kaip sakiau. Prieš struktūra leidžiamas nelygumas struktūros grudelių dydis + 0,5mm.

Papildyta:
Beveik visada slifuojame polisterola istisai todel kad plokstes buna isgaubtos.nuslifavus tik sujungimus atsiranda rizika kad matysis po galutinio rezultato kvadratai saulei pasvietus.Mano patirtis 13 metu ir jau sita dalyka tikrai atkales yra buve visko.

Su kokybiška puta lapai išgaubti minimaliai, jei tinkamas armuoto tinko storis, nieks nesišviečia. O jei ten 1,5 mm tada ir atkartojami net menkiausi putplasčio nelygumai.
Dar nebent klijuojama 1x1m, tada galimai. Kiek darė niekad nereikėjo per visą ištisai šveisti. Būdavo kad kartais tam tikrą plotelį. Aišku nežinia su kokia puta daroma. Šiai dienai Ukmergės iš lietuvišku tiksliausia, šilo dar nebloga kaip kada, kartais tragiška, matyt nuo partijos priklauso. Knauf padori puta, neteke matyt labai išsigaubusios. Balt polest negaliu nieko pasakyti, kažkaip neteke susidurti. Bet tikras lenkas, užteko pora objektėlių, daugiau gyvenime neprasidedam, juo lab kad kai kurie lenkiški, tariamas EPS70 tik, norint gauti eps 70 tikra, reik imti lenkiška vienos firmos eps 80. O palyginus kainas ir papildomus iki 5 mm sušveitimui, ko gero tas pats gaunasi, tik mažiau darbo sąnaudų.

Kuo mažiau guli objekte ant saulės tuo tiesesnė :-).
Jei šveičiat, ir puta prasta, tada reik iškart vežti 5 mm storesnius lapus, kad išgauti nemažiau tas kas turi būti popieriuje.