*** Mūsų katytės ir katinėliai ***

Martyna-Papartyna, aš apakus kiek smagumo

Kivis gal koks Runcelio pusbrolis

O čiūcikai dar

Rut man vis užmina ant sąžinės, kad va, pilna begloby puikių šuniukų, na, bet ne man toks gyvūnas, turėjau jau 2 vnt...mylėjau, aišku, bet su 5 katinais komfortiškiau jaučiuosi

Yra prieglaudoj tobulo tobulumo ciūcia kažkas tokio



tiesa, ją vienoj klinikoj vietoje išprausimo ir iškondicionavimo nuskuto dabar su paltuku, bet vistiek puiki

Buvau pamiršusi Dabar atsimenu Meshka, nes vardas taip įdomiai rašosi

Vėtra na kas čia dabar darosi, baikit visos sirgti

Vėtra atostogauti vieni du skrisit ?

Aš be šuns negalėčiau.

aš su šunim negalėčiau

Senasis Edas. Tūkstančio veidų miestas. 30 milijonų gyventojų. Mus, išlipusius iš traukinio, užlieja banga žmonių. Skruzdėlynas, kurio kiekvienas gyventojas sparčiai plaukia sau žinoma kryptimi.


Tai nenutrūkstamos žmonių srovės. Lekiam paskui savo aukštai galvą iškėlusį Aurelijų pakniopstomis. Atsiliksi- srovė nuneš nežinia kur. Keistas jausmas apima- pasijunti gigantiško mechanizmo mažutėliu sraigteliu.

Rytas Tokijuje ypatingai šlapias- pliaupia tiesiai šviesiai tariant kaip iš kibiro. Bet čia Japonija- viskas turi vykti pedantiškai pagal planą. O pagal planą mūsų laukia vietinė gidė, pasiryžusi aprodyti sostinės įžimybes. Ką gi. Važiuojame pažiūrėti dabartinio Imperatoriaus rūmų.

Tiesa, iki jų prieiti neleidžia. O tiek, kiek mes matome per šlapią lietaus užuolaidą, labai japoniškai minimalistiška. Visa apimantis Niekas- tai yra didžiausias stebuklas. Kuo mažiau, tuo geriau. Prisipažinsiu, man labai patinka, kai daiktai neužgožia prasmės.
Keliaujame į Imperatoriškąjį Rytinį sodą. Įprastai jis neprieinamas žmonėms ( tik Imperatoriaus šeimai), bet per sakurų žydėjimą kelias savaites gali kas nori apžiūrėti išpuoselėtą gamtos kampelį. Labai gražu, bet tas lietus....


Kojos visų peršlapo, prie blauzdų prilipę džinsai irgi komforto neprideda. Nedejuojam, bet ir nebekrykštaujam iš laimės. Mūsų Aurelijus nusprendžia vis tik koreguoti dienotvarkę ir vežasi mus po stogu sušilti ir išdžiūti- į Edo- Tokijo muziejų. Ten daug ir įdomiai papasakoja miesto istoriją. Smagu pažiūrėti, pačiupinėti, pabandyti įlįsti į imperatoriškąjį palankiną....



Žodžiu, turiningai praleidom laiką, tuo pačiu sušildami ir išdžiūdami. ( Spėkit, kokia Japonijoje pagaminta pirma lengvoji mašina?)


Lietus nurimsta. Keliaujame į Gindzos rajoną- tai Tokijo "Eliziejaus laukai", daugybė prabangių parduotuvių. Man įspūdžio nepalieka.


Kiti pasuka namo, o mes su Andriumi dar nusprendžiame apžiūrėti žymųjį elektronikos kvartalą Akihabarą.

Užsukame į vieną 7 aukštų technikos parduotuvę. Prekių išties labai daug. Kojos paskausta vien apeiti visus aukštus. Bet, pasak Andriaus, stebuklų nėra. Visas naujoves dabar galima užsisakyti internetu ir parsisiųsti. Aš, savo ruožtu, stebiuosi kiek rūšių gali būti blakstienas užriečiančių, plaukus tiesinančių, veidą masažuojančių ir kt.man nesuvokiamų prietaisų grožiui.
Išėję iš tos gigantiškos parduotuvės susiduriame su kitu šio rajono fenomenu- otaku kavinėmis. Tarnaitėmis apsirengusios vaikiško tipo mergaitės kviečia užeiti į kavines, kurių čia labai daug. Jos kikena, miauksi, murkia, piešia tau ant kavos putos kvailus katinėlius/zuikučius.

Žodžiu, elgiasi kaip paauglės plius nusižeminusiai varto akytes prieš klientus. Čia reikia gyvai sudalyvauti, kad susidarytum įspūdį. Japonai, daug ir sunkiai dirbdami, otaku kavinėse patiria malonumą, kai apie juos šokinėja tokio vaikiško tipo "tarnaitės". Mes su Andriumi jautėmės kiek nejaukiai, man tai iš viso atrodė labai lėkšta. Žemo lygio geišos, tiksliau, geišų parodijos.

Aistut, o kodel kti vaiksto su kaukemis?

Oro tarsa didziule.

Antra diena Tokijuje mums šviečia saulė. Nes ANDRIAUS gimtadienis. Nes BUDOS gimtadienis. Leikiame į Tokijo didžiausią Asakusa šventyklą. Čia daug žmonių. Atliekami įvairūs ritualai, arbata plaunama Budos skulptūrėlė, smilkalais smilkomi žmonės, degamos žvakelės ir t.t.



Vėliau plaukiame laiveliu Sumidos upe, besigėrint miesto vaizdais.


Tada traukinuku važiuojame į Odaibos kvartalą. Tai dirbtinė sala iš presuotų šiukšlių, supilta tiesiog jūroje. Joje stiebiasi mini "Laisvės statula", apžvalgos ratas, dangoraižiai. Viskas tvarkinga, kaip ir priklauso Japonijoje.

Važiuojame į pop mados kvartalą- Haradžiuku. Jame labai daug keistų ryškių aprangos dalykų parduotuvių, daugybė turistų, bet taip iššaukiamai rėksmingai apsirengusių žmonių pamatėme ne tiek jau ir daug, vos kelis.



Praėjome kaip manoma didžiausia perėja pasaulyje- ja praeina didžiausias kiekis žmonių. Visomis kryptimis, skersai, išilgai vienu metu plūsta srautai žmonių. Nes šviesoforai visomis kryptimis vienu metu rodo raudoną šviesą visoms mašinoms.



Vakarieniauti keliaujame dviese su Andriumi į iš anskto užsakytą Kaiseki tipo restoraną. Kaiseki tiekia maistą kaip meno kūrinius. Ypatingas dėmesys skiriamas metų laikams. Pavasarį maistas simbolizuoja gamtos atgimimą, įkomponuojamas gyvas gėlės žiedas ar medžio besiskleidžianti šakelė. Pasitenkinimas akims visų pirma.


Ir produktai atrenkami labai kokybiški. Problema mudviem su Andriumi, kad patiekalų kiekis yra neproporcingas skrandžio talpai. Iš restorano išpukšėjome kaip Mikės Pūkuotukai.

Papildyta:

Ne dėl oro. Taršos nėra visai Tokijuje, nes auto labai mažai, visi metro ar traukiniais važiuoja. Kaukes dedasi, kai serga- kad neužkrėstų kitų. Sąmoningos visuomenės požymis. Net bomžą vieną su kauke matėm- atsakingas.

Valio šiandien vėl vykstam į Japoniją greitai greitai sutalpinau į save vakarienę (bulviniai blynai ) ir prisiklijavau prie PC ekrano skaityti

Aist, kaip tai, juk jie ten valgo kaip paukštukai, tai negi jūsų skrandžiai dar mažesni?? Noriu daaaar

Aš irgi iterpsiu savo vakarienę, gal kam pravers. Nerealiai skanu. Anksčiau darydavau panašų, dabar tik dadėjau keletą produktų ir apakau kap skanu

Brokolių, avinžirnių ir kuskuso piure.
Nedidelis brokolis, svogūnas, česnakas, sauja virtų arba konservuotų avinžirniu, kuskuso šaukštas, tofu sūris, moliūgų sėklos, aliejaus, daržovių sultinys, arba sultinio kubelis, šaukštelis pesto padažo.

Svogūną su česnaku pakepinti aliejuje, įdėti pesto padažą. Sumesti susmulkintus brokolius, įberti avinžirnius, kuskusą, užpilti sultiniu nedaug, kad nesigautų sriuba ir šiek tiek pavirti, kol brokoliai suminkštės. Suplakti su smulkintuvu viską. Patiekti su moliūgų sėklom ir tofu, arba su kepintais grybais.

Vidut, mano liga tokia psichologinio pobudzio Truko Busiaus demesio ir tiek. Gavau, ir nustraksejau kaip kalnu ozkutis

O skrisim tai trise. Dicke atsisake kartu vykti. Jai del ligos sunku. Karsciai, ji nepernesa karsciu. Tai trise ismaunam

Vėtra