Kitą dieną važiuojame į Hakone open air muziejų. Kadangi diena pasitaikė ypatingai saulėta ir šilta, muziejus mums atskleidė savo visą žavesį. Puikiai sutvarkytame gamtos kampelyje erdviškai tobulai įkomponuotos skulptūros verčia aikčioti.







Čia taip pat įrengta ir Pablo Picasso ekspozicija (ši, žinoma, jau po stogu). Picasso man sunkiai suvokiamas. Niurnu Andriui, kad šiame gyvenime ko gero aš taip ir nepriaugsiu šio genijaus. Ir tada išeinant pamatau citatą kaip tik man:" Everyone wants to understand art. Why not try to understand the song of a bird? Why does one love the night, flowers, everything around without trying to understand them? But in case of a painting, people have to understand." ( Pablo Picasso)
Užkabinti meno, važiuojame į kitą nedidelį Hakone muziejų Pola. Ne visa grupė. Mudu su Andrium ir dar viena pora. Muziejaus pats pastatas modernus, meistriškai įkomponuotas kalno šlaite.

Eksponuojami žymūs kai kurių impresionistų ( Monet, Manet, Van Gogh'o ir t.t.) originalai. Ekspozicija nedidelė, bet žavi. Nesu meno žinovė, bet jaučiuosi bent trupinėlį praturtėjusi šioje srityje.
Į Tokiją iš Hakonės važiuojame dar ne taip pavargę, kaip vietiniai:

Grįžę į Tokiją, paskutinį vakarą Japonijoje susirenkame viešbučio viršutiniame aukšte įsikūrusiame bare. Naktinis didmiesčio vaizdas žiburiuoja pro panoraminius langus. Jaukios šypsenos bendrakeleivių. Šilti nuoširdūs žodžiai, skirti mūsų japoniškajam guru- Aurelijui. Apima išsiskyrimo ilgesinga nuojauta. Japonija visam laikui rado vietą mano širdyje.
p.s. "Aš svajosiu plačiai atmerkęs akis, tačiau žvelgsiu atgal užsimerkęs." ( Tony Arata)
p.p.s. "Kaip skamba garsas, kai plojama viena ranka?" ( iš Aurelijaus pasakojimo apie dzen budizmą)
Kur beeitum - nesvarbu koks oras - visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D'Angelo)