QUOTE(Raselėuogelė @ 2016 04 16, 08:08)
Faktas kaip blynas. O kodėl nenori? Gal vyrukas jaučia kad nėra mylimas, o santykiuose viskas vyksta tik iš išskaičiavimo ir stumk-trauk principu ir su nuolatiniais priekaištais ir reikalavimais

Autorė nemyli jo taip, kad bijotų prarast, todėl vyrukas ir nesiperša. Nutempt vyrą prie altoriaus būdų tikrai yra ir ultimatumais, ir grasinimais palikt, ir melu apie nesamą nėštumą, ar dar kokiais nors, bet po to dauguma tokių "santuokų" baigiasi bažnyčios tribunole dėl santuokos anuliavimo ar šiaip skyrybomis. Kaip matau draugas kaip būsimas vyras autorės nelabai tenkina, tai koks tikslas versti jį vesti? Dėl pavardės pakeitimo? Ar kad turėtų oficialų apsėklintoją? Vyro vietoje jeigu jausčiau kad tik tokie tikslai, tai nieku gyvu irgi nesipirščiau.
Dėl išskaičiavimo netiesa. Dirbu ir užsidirbu. Bet pastaruoju metu stumk-trauk ir reikalavimų bei priekaištų netrūko

nes pakol nieko nesakydavau, tai jokio progreso ir nevyko. Nes gerai ir taip
Sutarėm tai mes puikiai, daug kartu prikeliavom, pramogavom, meilė žydėjo. Jam visada viskas buvo gerai, visada sakė, kaip mane myli, kad jam nieko netrūksta. Bet pasipiršti tai nepaskatino. Prieš nepilnus metus metu pas mane tarsi perlūžo kažkas. Tuo metu galima sakyti visiškai bendravimo nebuvo, atrodė, kad jis manęs visai nesupranta... Buvo bendri reikalai, bendras gyvenimas (iš serijos, ką valgysim vakarienei), bet tik tiek. Pradėjau nematyti prasmės stengtis ir įtikti. Pradėjau abejoti, kokia prasmė taip gyventi. Dabar pati nebesuprantu, ką jaučiu

bet kai su juo perkalbėjau viskas dabar pasikeitė į gera, jis stengiasi.
Kai su draugėm pakalbu, tai jos nelabai supranta... Maždaug, tiek metų kartu, taip vienas kitam tinkat, skirtis vien dėl to, kad nepasiperša... Dabar labiausiai norėčiau pabūti kurį laiką viena ir iki galo susidėlioti mintis, nes per dieną po 5 kartus persigalvoju...