Verksne, aš turiu odos problemų ir kokie 6 metai nebūnu sauleje visiškai t.y ilgos kelnės ar sijonas, visada ilgos rankoves ir skrybeles. Karta ivaziuojant i Kroatiją pasienietis net sake, kad eičiau i arabu eile i mane pasižiūrėjęs. Todel man ir truksta to D., o tai gali kelti nervingumą. Tyrimas mokamas as mokejau 14 euru. Jei tu nesirengi kaip as,bent kiek pasidegini, tai gal jo ir netruksta, nes mis gaminasi nuo saules. Aisku, pas mus LT saules mažokai, galima pagerti profilaktikai.
Bet depresikams, irzliesiems, nervingiesiems (nežinau kiek tame tiesos), sako, trūksta ir B vitamino, ir dar kažkokių. Bei ne tik vitaminų, bet ir aminorūgščių.
Tai reikėtų tirtis ne tik D.
Aš išprotėsiu. Truputį dirbu. Vėliau eisiu į mišias. Bet toks jausmas, kad tuoj atrysiu smegenis.
Tik kad čia jau nei vaistai, nei vitaminai neišgelbės, nes žinau, kad viskas šįkart dėl labai aiškių gyvenimiškų rūpesčių, su kuriais nesusitvarkau.
Vakar minėjau, kad buvau pas tų tolimų vyresnio amžiaus giminaičių. Kai kurie jie ten vyresni už mano tėvus. Bet vis tiek, sakykim, tos kartos. Pripasakojo prisiminimų apie močiutę (kurios nepamenu, nes man nebuvo metų, kai mirė), kitus, su kuriais žemiškam gyvenime prasilenkėm. Būta ten skaudžių patirčių jų gyvenimuose. Kai tikrai, ir karai, ir ligos, ir badas, ir tremtys, etc. Man jau tada buvo sunku klausyt, nors prisiminimų pasakojo ir šviesių. Šiandien kaleidoskopu sukosi mintys apie tuos žmones, apie kuriuos pripasakojo. Nei nežinau tiksliai kodėl, bet jaučiuos kalta prieš juos. Davė vieną vaikystės, kitą žalios jaunystės tėčio nuotraukas. Jos matytos, bet gaisro sunaikintos mūs namuos buvo. Žinokit, bijau žiūrėt tas foto... Davė, kad ala, gal norėsiu išsididint, pasikabint ar pan.
Tai reikėtų tirtis ne tik D.
Aš išprotėsiu. Truputį dirbu. Vėliau eisiu į mišias. Bet toks jausmas, kad tuoj atrysiu smegenis.
Tik kad čia jau nei vaistai, nei vitaminai neišgelbės, nes žinau, kad viskas šįkart dėl labai aiškių gyvenimiškų rūpesčių, su kuriais nesusitvarkau.
Vakar minėjau, kad buvau pas tų tolimų vyresnio amžiaus giminaičių. Kai kurie jie ten vyresni už mano tėvus. Bet vis tiek, sakykim, tos kartos. Pripasakojo prisiminimų apie močiutę (kurios nepamenu, nes man nebuvo metų, kai mirė), kitus, su kuriais žemiškam gyvenime prasilenkėm. Būta ten skaudžių patirčių jų gyvenimuose. Kai tikrai, ir karai, ir ligos, ir badas, ir tremtys, etc. Man jau tada buvo sunku klausyt, nors prisiminimų pasakojo ir šviesių. Šiandien kaleidoskopu sukosi mintys apie tuos žmones, apie kuriuos pripasakojo. Nei nežinau tiksliai kodėl, bet jaučiuos kalta prieš juos. Davė vieną vaikystės, kitą žalios jaunystės tėčio nuotraukas. Jos matytos, bet gaisro sunaikintos mūs namuos buvo. Žinokit, bijau žiūrėt tas foto... Davė, kad ala, gal norėsiu išsididint, pasikabint ar pan.
QUOTE(PRANAITE @ 2016 04 24, 18:26)
Mane graužia sąžinė, kai žiūriu senu laiku nuotraukas. Graužia del ju sunkios buities, karų pokarių ir pan. Jaučiuosi tokia istižus- tingiu 100m. Iki parduotuvės nueiti ar sriubos išvirti.
Niekad negalvojau, kad fItIgrafija geras išradimas.
Net nežinau, ar ir mano atveju analogiškai, bet yra to, apie ką tu rašai. Būta ten labai skaudžių istorijų. Kitų prisiminimuose tie žmonės išlikę, panašu, visai pozityvūs. Aš jau tiek laiko susigūžus ir niekuo niekam nenaudinga, kad nenorėčiau žinot, kaip mane kas prisimins.
Buvau mišiose. Tikrai stebuklingai nusiraminau. Norėčiau, kad ir tiems žmonėms, kurių niekada nepažinojau, bet, jei būčiau pažinojusi, galbūt, būtų buvę labai artimi, ne tik kraujo ryšiais susiję, būtų TEN ramybė. Net nežinau, kokias maldas ir kokius žodžius tam naudot.
Mėja, gali mane "pasveikint". Šiandien suėdžiau visai nemažą gabalą varškės pyrago. Nei man to reikėjo, nei ką. Net jaučiu, kaip žandai išsipūtė. Fuj.
Sveikos 
Buvau pas sesę savaitę Stambule, žinokit be jokių stabdžių ėdžiau viską iš eilės - ir iš kultūrinio smalsumo, ir aišku skanu buvo.
Parsivežiau gal kokį kilogramą pliuso.
Nidulia,
kokių ten sakei knygų turi apie mitybą? Gal man smegenis praplautų biškį
Buvau pas sesę savaitę Stambule, žinokit be jokių stabdžių ėdžiau viską iš eilės - ir iš kultūrinio smalsumo, ir aišku skanu buvo.
Parsivežiau gal kokį kilogramą pliuso.Nidulia,
kokių ten sakei knygų turi apie mitybą? Gal man smegenis praplautų biškį
QUOTE(mylimuke! @ 2016 04 24, 21:12)
Čiotkai
QUOTE(mylimuke! @ 2016 04 24, 21:12)
Sveikos
Buvau pas sesę savaitę Stambule, žinokit be jokių stabdžių ėdžiau viską iš eilės - ir iš kultūrinio smalsumo, ir aišku skanu buvo. Parsivežiau gal kokį kilogramą pliuso.
Nidulia,
kokių ten sakei knygų turi apie mitybą? Gal man smegenis praplautų biškį
Buvau pas sesę savaitę Stambule, žinokit be jokių stabdžių ėdžiau viską iš eilės - ir iš kultūrinio smalsumo, ir aišku skanu buvo.
Parsivežiau gal kokį kilogramą pliuso.Nidulia,
kokių ten sakei knygų turi apie mitybą? Gal man smegenis praplautų biškį
Nu ir gerai. Noes trumpą laiką galima savęs nevaržyt.
Man jau zakniso priverstinė dieta ir biški kas-rezultatas nulinis. Gastritas karaliauja. Užteko kavos gėrimo kavinėj užsisakyt. Namie jau paprastos aparatinės kavos nebegeriu jau 3 men.
Siandien toks nerimas i vakara uzejo del sudo (na nesveikas nerimavimas, lai bandziau ir vaiksciot, ir pamint treniruokli lauke), niekad nepadejo.Teko apsivaišint xanax tablete. Širdelė nuo nerimo permuša.
Užtat dabar panaktinėsiu.
Night, džiaugiuos, kad tau pagerėjo mišiose.
QUOTE(Bestygė @ 2016 04 24, 22:50)
Night, džiaugiuos, kad tau pagerėjo mišiose.
Ačiū. O kaip tau, ar nusiramini cerkvėj? Ar lankais dabar dažnai ten?
Palaikykit ryt už mane kumščius, ar nežinau ką... Tokių kvailų bėdų virtinė. Jaučiu, kaip snukis mėlynuoja.
QUOTE(off-line @ 2016 04 24, 22:43)
Jo
Labai džiaugiuosi tuo, kad su sese kažkaip labai suartėjom, man ji tokia kitokia pasirodė - laisva, savo vėžiose, patenkinta gyvenimu, įsimylėjus Pasipasakojo paslapčių, tai atrodo ji už mane ne mažiau velnių priėdus *
Bestyge, tu dėl savo tikėjimo į cerkvę vaikštai?
Aš buvau mečetėj. Žinokit, kaip man patiko. Bažnyčia tokia šalta man atrodo (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme), o ten kažkaip... minkšta, jauku.
QUOTE(off-line @ 2016 04 23, 09:50)
O tu neblogai varai.QUOTE(Night13 @ 2016 04 23, 20:32)
Buvau lankyt šiandien tolimų, mielų, senstelėjusių giminaičių. Aš apakus, kaip jie laukia tokių jaunesnių... Sako gi draugai išmirt baigia, mes džiaugiamės, kai kas kreipiasi kad ir su kokiu reikalu (tipo, dėl naudos). Ir dar apakau nuo to, kad pakamuojami jau ir visokių fizinių skaudulių, proto išlikę šviesaus ir dūšios visai, atrodo, nedepresyvios. Pvz., sako, kokio malonumo šiandien apturėjau: gatvėj nusičiaudėjus žmonės ėmė sakyt "į sveikatą", o vaikas nepažįstamas pasakė "labas". Ala kiek nedaug reikia.
Man tokie žestai irgi malonūs, bet greit pamirštami...
Priminei a.a. močiutę mano, ji daug metų sirgo, viską iš eilės skaudėjo, paskutinius 10+ metų nebevaikščiojo, bet iki galo buvo aiškaus proto ir visada šypsojosi, visada kažką gero matydavo, mokėdavo kažkaip prieit, rūpindavosi kitais, nors jai to reikėjo labiau. Dabar kai pagalvoju, kad nu kažkaip niekada pernelyg nemėgau pas senelius važiuot, o jie visada išlydėdavo su ašarom akyse Man tokie žestai irgi malonūs, bet greit pamirštami...
