QUOTE(PRANAITE @ 2016 04 27, 22:15)
Night, kosmariskas tavo nerimas. Panašus i kažkokią iskrypusią krūtinės anginą. Ar tau bent kada dare kokią kardiogramą ar echoskopiją sirdies ar aortos?
Nesityriau fiziškai, bet esu tikra, kad nėra ko. Tas skausmas taip akivaizdžiai ne fizinis, dūšios, kaip aš sakau. Fiziškai aš sveika kaip arklys. Tik su galva negerai.
Galop ir logiškai tas paaiškinama. Juk viskas žymiai pasunkėjo dėl vairavimų, klaidų darbe ir pan. Na ar taip ėmiau ir susirgau dėl to fiziškai?
QUOTE(mylimuke! @ 2016 04 27, 22:21)
jau aš mergaitė baltaranke, darzu ravet manes nepriversi, bet kiek teko rankas i zeme sukisti, tai kazkas tokio vyksta. aisku namie neuzsiimsi, turiu pora vazoniku su orchidejom tik. pernyksciai prieskoniai nuvyto nudziuvo ir nusalo.
Kadaise visai patiko man mamos gėlynuose kartais pasikapstyt. Bet tada ir megzdavau šiek tiek. Dabar nei to, nei to negaliu pakęst.
QUOTE(bučkis @ 2016 04 27, 22:33)
aha as labai draugiska. draugautoja.
mane kai nerimas apima as negaliu galvot, kvepuot, valgyt. kai nevalgau viska skauda ir vaikstau kaip sudonkandus. is veido matosi kad kazkas negerai. jauciu didziule baime ir net purtausi is jos. dabar taip su vaistais baisu nera ir trumpiau viskas. o rudeni numeciau 6 kg. nors man su tuo labai sunkiai einasi. tai buvo nerealu

ataugau. labai tada norisi atsoribot, uzsidaryt. ir anot ketvirtines as tai jau turejau ismokt kazkokiu budu sutvarkyt. lyg tai zinojimo kame saknys uztenka. bet neikas nesako KAIP ta padaryt. as pati nezinau kaip. keisk mastyma....aha aha spust mygtuka-pakeiciau

: kad sakytu kokius pratimus, arba i ka koncentruotis kritinese sotuacijose. nu as realiai nesuprantu tos naudos pasakojimosi. sbeki sneki bliauni bliauni ir?????
Jo. Jausena panaši mums, turbūt. Tik aš net nevaikštau, kai labai neramu ir išvis daug daugiau pastangų reik bet kokiam veiksmui. Į darbą tik prisiverčiu. Kažkodėl tam jaučiu pareigą. Man atrodo labai baisu nenueit į darbą. Kai jau to negalėsiu dėl nerimo, tai bus pasaulio pabaiga, po kurios amžinai degsiu pragare. Toks jausmas.
Bučki, KAIP padaryt, turim pačios rast.

Nieks to nepasakys nei nepadarys už mus. Kassavaitinė draugė turėtų užduot teisingus klausimus, kad padėtų tau atsikapstyt prie atsakymo KĄ IR KAIP daryt.
Negaliu sakyt, manoji draugė galbūt ir padeda kažkiek mintis susidėliot. Ir, pvz., jei man kas nors pasakytų - susinervinai darbe, tai apeik ratą, pasivaikščiok, įkvėpk oro, kad blaiviau mąstytųs, bet nenuleisk iškart rankų, - juk sakyčiau pats ir eik tuos ratus. O ji vis tiek toks kaip šioks toks autoritetas. Net pasinaudojau tuo realybėj.