uzsiimk tuo, ka zinai. pvz tikrai zinai, kad joks normalus tevas nenoretu, jog jo vaikas kankintusi. ypac del jo.
sunku man tiketi maldos galia, ypac kitam zmogui, nebent sau.
uzsiimk tuo, ka zinai. pvz tikrai zinai, kad joks normalus tevas nenoretu, jog jo vaikas kankintusi. ypac del jo.
sunku man tiketi maldos galia, ypac kitam zmogui, nebent sau.
Ką reiškia ką žinai - praustis, tvarkytis, klausytis muzikos, pasidažyti lūpas, kalbėti man yra ne mažiau bereikšmiai dalykai. Aš gi nežinau, ar tai gerai. Gal man bus maloniau, o gal kitam, o gal veltui išeikvosiu savo energiją ir pati susierzinsiu ir kitą suerzinsiu.
Aj.. Iš tikro man geriau nesikabliuot ant tokių diskusijų, nes buvę jau daug pokalbių su psichologe apie tai. Tik, panašu, esu kokia esu, tai pokalbiai ta tema bereiškimiai.
Turi omeny konkretų žmogų (išsiskyrėt, mirė, ar dar kaip), ar tai buvo/yra laukimas apskritai KAŽKOKIO žmogaus, kad nebūtum "viena"?
Neatsakyk jei nenori, žinoma.
Turi omeny konkretų žmogų (išsiskyrėt, mirė, ar dar kaip), ar tai buvo/yra laukimas apskritai KAŽKOKIO žmogaus, kad nebūtum "viena"?
Neatsakyk jei nenori, žinoma.
Ačiū už atvirumą.
Nebuvo iš jo pusės meilės, vadinas. Bet nereiškia, kad tu bloga, ar negraži, jei tik dėl to išsiskyrėt! Lūkesčiai juk negali būt svarbiau už meilę.
Dieve, kaip kvaila, atrodo (galbūt todėl, kd pati nenoriu ir negarbinu vaikų) - tiek tų nelaimingų vaikų, tiek suaugusių, o kiti problemą mato, kad jų nėra...
Ačiū už atvirumą.
Nebuvo iš jo pusės meilės, vadinas. Bet nereiškia, kad tu bloga, ar negraži, jei tik dėl to išsiskyrėt! Lūkesčiai juk negali būt svarbiau už meilę.
Dieve, kaip kvaila, atrodo (galbūt todėl, kd pati nenoriu ir negarbinu vaikų) - tiek tų nelaimingų vaikų, tiek suaugusių, o kiti problemą mato, kad jų nėra...
idem, as gyvenu normaliai. dabar daug darbo ir vazinejimu. geguzes menesi ruosiuosi isvaziuoti atostogu. gal si ta pavyks pergalvoti. be abejo visko pasitaiko, ypac tas vienisumo jausmas, kuris is dalies yra tapes savasties dalimi ir net daznu atveju netrikdo. svarbiausia viskas siuo metu puikiausia vystosi kioske. as net ne visada ten bunu. daznai vaziuoju pasivazineti po "apylinkes", be jokio tikslo pasitaiko pernakvoju latvijos, lenkijos, slovakijos ar panasiai artimam kaime. pasneku su vietiniais zmonem. tuomet jauciuosi dalis ju, priduoda jegos man. si ta rasau. visada daug rasau, bet dabar maziau, tai irgi ner blogai. deja, demonai puola kartais skaudziai, bet pavyksta be dideliu praradimu.
sekme, kitaip tariant.
fotkinti neplanuoju.
o apie laika, cia kas diedo pamirst tiek laiko negali, ar tevo/motinos, kazko kito, tai niekada tai nepasikeis, kol saves sau nepakaks. visuomet atsiras tas, kas yra KITAS. ko galima ilgetis, nekesti, myleti, noreti, del jo kazko negaleti, tiketis, planuoti ir t.t. ir net jeigu tas personazas bus ispsichuotas, atsiras kitas. nes ne jame yra esme. ir tai nesumenkina jusu kancios. tai tik aiskiai nusako kodel ji yra. jeigu ji tesiasi per ilgai, tampa saves dalimi. ir net neimanoma jos atsikratyti, kad ir kaip sunys vidu draskytu (cia tas posakis: - pasikeisk, tiktu).
vat ar paziurejus i veida tam, kas atrodo blogiausia vis dar lieka taip pat baisu?
Žinau, kad taip nebus, bet jausmas.....
